pakilti

Paverskite skausmą išmintimi ir stiprybe

Gyvenime ateina diena, kai mes suvokiame, jog "geras gyvenimas" - tai ne vien džiaugsmas ir malonumas. Tai – ir skausmo akimirkos, būtinos tam, kad pajaustumėm visas gyvenimo spalvas ir suprastumėm, jog skausmas kvepia įvairiai…ne tik kava su grietinėle.  A Tai lietumi dvelkiantis ilgesio skausmas, kai kažkas lieka praeityje ir iš įprastos, saugios aplinkos žengi žingsnį į jaudinančią nežinomybę. A Tai klampus, pelke atsiduodantis skausmas, kai griūna visi gyvenimo planai ir dūžta lūkesčiai. A Lyg pipirai aštrus klaidos skausmas. A Ir šalčiu dvelkiantis nusivylimo skausmas, kai taip ilgai laukta sėkmė nesuteikia vidinio polėkio, kurio mes taip tikėjomės. A Tai ir ugnimi liepsnojantis išdavystės skausmas. A Ir saldus pažinimo skausmas,...

Skaityti daugiau

Geriausias patarimas gyvenime. Interviu su Elizabeth Gilbert.

Elizabeth Gilbert - ryški amerikiečių raštoja, kurios vardą, ko gero, žino visi šiuolaikinės literatūros mylėtojai. Jos knygose slypi gili prasmė, bet tuo pat metu jos išlieka paprastos ir suprantamos kiekvienam skaitytojui. Galbūt todėl ši autorė ir sulaukia didelio populiarumo. Tad šiandien noriu pasidalinti su jumis ištrauka iš jos interviu žurnalui "Ms.Magazine", kuriame yra “perlų”, vertų būti atspausdintais ir pakabintais pačioje matomiausioje vietoje ;)   Šį patarimą aš gavau iš gerokai vyresnės moters-dailininkės.   Tada man buvo kiek daugiau nei dvidešimt metų ir aš skundžiausi jai, kad nespėju užsiimti kūryba. Dirbu trijuose darbuose, gyvenimas baisiai sudėtingas, gyvenu su daugybe kaimynų,...

Skaityti daugiau

3 svarbios tiesos apie gyvenimą

Ieškodami tiesos, savo gyvenimo kelyje mes sutinkame įvairiausių idėjų. Jos palaipsniui iškeroja mūsų sąmonėje, kuriam laikui sukurdamos mūsų požiūrio sistemą. Tačiau vėliau dalis šių tiesų nubyra – arba todėl, kad mums jų nebereikia, arba todėl, kad jos neatlaiko mūsų abejonių. O gal todėl, kad nauja, mus užvaldžiusi tiesa, nesiderina su ankstesne ir kovoja mūsų viduje dėl vietos po saule. O gal tiesiog todėl, kad tos tiesos praranda savo svarbumą. Ir mes pasimetame. Bet kokiu atveju, mes pradedame abejoti tais svarstymais, kuriais rėmėmės. Įsivaizduokite, kad paėmę į rankas savo burlaivio šturvalą ir suvokdami visas savo galimybes,...

Skaityti daugiau

Kaip valgomi drambliai? Arba ką daryti, kai norisi visko ir iš karto?

Kiek keistas, bet labai vertingas klausimas. O atsakymas į jį akivaizdus – drambliai valgomi dalimis, po gabalėlį. Šiandien vienas gabalėlis, rytoj – kitas, o kiti kol kas tegu būna šaldymo kameroje ir laukia savo eilės. O jeigu jau neturi šaldymo kameros arba į ją niekas nebetelpa – atleisk, drauguži, užduotis suvartoti visą dramblį vienu metu – ne tavo jėgoms. Pradėk nuo kažko mažesnio, bet taip pat gabalėliais. Persivalgymas dar niekam gėrio nesuteikė.   Ir jeigu kalbame apie dramblį, viskas atrodo logiška. Tačiau šiuolaikinė aukštų siekių ir didelių greičių kultūra siūlo priešingą dalyką. Kaip suvalgyti dramblį? Imti ir...

Skaityti daugiau

5 dalykai, kurie stabdo

Ar kada žadėjote sau padaryti vienus ar kitus dalykus, bet taip nieko ir nepadarėte? Taip nutinka todėl, kad jūs neinate iki galo. Jūs nekuriate naujų įpročių – mažų dalykų, kuriuos palaipsniui augintumėte ir paverstumėte proto bei kūno būsena. Jūs tiesiog nedarote.   Tai, kaip jūs gyvenate, yra jūsų įpročių pasekmė.   Jeigu jūsų fizinė forma prasta, jūsų įpročiai yra priešingi tiems, kurių jums reikia. Jūs nesikeliate anksčiau tam, kad pasigamintumėt sveikus pusryčius. Jūs miegate ir valgote tai, kas greitai ir lengvai pagaminama. Galbūt spalvos kiek sutirštintos, bet tame yra daug tiesos.   Nei vienoje gyvenimo sferoje jūs netapote sėkmingi staiga. Sėkmę...

Skaityti daugiau

Atrasti grožį skausmingose gyvenimo permainose

Dažnai mūsų kančių priežastis yra ta, kad mes priešinamės ir negalime priimti neišvengiamų pokyčių, kurių reikalauja mūsų gyvenimas. O gyvenimas keičiasi kiekvieną akimirką. Ir tam, kad gyventumėm, reikia kažką keisti…Ir kartais tai labai sunku priimti… Tai, ką tu turi šiandien, rytoj gali būti nebe tavo. Negali žinoti. Viskas keičiasi ir dažnai – netikėtai. Žmonės ir aplinkybės ateina ir išeina. Gyvenimas nestovi vietoje ir nelaukia. Jis juda pirmyn dideliu greičiu ir iš ramaus užutekio gali virsti visišku chaosu per kelias akimirkas. Ir gali būti, kad dabar tai vyksta gretimame name…   Kartais kelios sekundės gali pakeisti gyvenimo kryptį. Vienas,...

Skaityti daugiau

Kelią nueis tik einantis

Drįstu teigti, kad sveika savivertė – tai ne pagyrų ar kritikos pasekmė. Tai – emocinio intelekto išsivystymo rezultatas. Emocinis intelektas – tai gebėjimas suvokti emocijas ir motyvus, bei mokėjimas juos valdyti. Beje, mokėjimas valdyti gimsta iš suvokimo, bet tikrai ne vietoje jo. A Laukiniai praeities žmonės, negalėdami paaiškinti vykstančių reiškinių prigimties, susigalvodavo visų rūšių dievus ir demonus. Piktieji dievai baudė, todėl jų bijojo. Ir aukojo jiems. Gerieji dievai padėjo ir saugojo, todėl juos stengėsi pamaloninti bei jiems įtikti. Kai tik žmonija perkando, kad žaibas, cholera, gaisrai ar galvijų kritimas turi visiškai natūralias priežastis iš fizikos ir medicinos...

Skaityti daugiau

Adam Jackson. 10 meilės galių

1. Minties galia. Meilė prasideda nuo minties. Mes tampame tuo, apie ką galvojame. Meilės kupinos mintys sukuria meilės sklidiną gyvenimą ir santykius. A 2. Pagarbos galia. Kad ką nors mylėtume, turime pirmiausia išmokti jį gerbti. Pirmiausia reikia išmokti gerbti save. A 3. Dovanos galia. Jei norite meilės, pirmiausia ją dovanokite. Kuo daugiau meilės atiduodate, tuo daugiau jos gausite. Mylėti – reiškia dovanoti dalį savęs, neatlygintinai ir besąlygiškai. Tiesiog praktikuokite gerumo apraiškas. Slaptoji meilės formulė: visada ieškokite ne ką galite gauti, o ką galite duoti. A 4. Draugystės galia. Prieš sutinkant tikrąją meilę, reikia rasti tikrąjį draugą. Mylėti – nereiškia žiūrėti vienam į kitą. Mylėti – tai žiūrėti drauge ta pačia...

Skaityti daugiau

Mes dar sušoksime tango…

Vieną dieną mes išjungsime išmaniuosius ir išeisime į pasaulį. Tenai mus pasitiks pavasaris ir migloje paskendę žibintai švies tarytum auksiniai jonvabaliai. Susiėmę už rankų, mes eisime šiame matiniame švytėjime, o šviesa susigers į mūsų kūnus ir pasiliks su mumis ilgam. A Vieną dieną mums nusibos draugauti facebook’e ir su draugais mes išvažiuosime prie jūros. Viskas bus tikra: sidabrinės žuvelės, medžiotojos žuvėdros ir smėlio pilys. Bangos prisėlins artyn ir nulaižys mūsų pėdsakus. Na ir tegu. Svarbiausia, kad mes čia buvome. O vidurnaktyje virš balto kranto patekės mėnulis – nepriekaištingai apvalus. Ir staiga dangus užgrius ant mūsų, ir mes būtinai...

Skaityti daugiau

Jorge Buckay. Dainų konkursas.

Man vis nedavė ramybės žodžiai, kuriuos išgirdau paskutinės sesijos metu. Aš išėjau iš kabineto, o jie vis sukosi mano galvoje: smulkmeniškas, niekšiškas, egoistas, nuklysti nuo kelio… Galvoje man viskas susimaišė ir visiškai susipainiojo. Kitą dieną atėjau į sesiją su “aiškiai išreikštu ketinimu”, kaip sakydavo Chorche, pratęsti pokalbį. - Chorche, - pasakiau aš. – Tu visuomet gini egoizmą kaip savivertės ir meilės sau (gerąja prasme) rodiklį. Bet praeitą kartą tu kalbėjai apie smulkmeniškumą, ir aš, perėmęs iš tavęs kvailą įprotį tikrinti žodžių reikšmę žodyne, žinoma, radau žodį “smulkmeniškas”. - Ir?...

Skaityti daugiau

Kaip „reikia“ gyventi?

Man visada buvo artima “tokio gyvenimo, koks jis yra” idėja. Ne kažkokio įsivaizduojamai teisingo gyvenimo, o to, kuris įvyksta su mumis kiekvieną akimirką. A Mes puikiai žinome, kaip reikia gyventi. Reikia anksti eiti miegoti ir anksti keltis, valgyti sveiką maistą, leisti sau ilsėtis, neprojektuoti, nepykti ant kvailių ir neįsižeisti, gavus agresijos porciją, protingai dirbti su emocijomis, ieškoti ir prašyti pagalbos, nesiteisinti, žinoti savo asmenines ribas ir būtinai žinoti jas teisingai. Jeigu giniesi per stipriai, vadinasi, tau skauda. Jeigu nesigini - nežinai, o jeigu giniesi nuosaikiai - meluoji sau dėl vieno arba dėl kito. A Pripažinsiu, aš galiu prirašyti tonas...

Skaityti daugiau

Jorge Buckay. Kas tu esi?

Aš labai rimtai dirbau su savimi. Palaikomas psichoterapeuto Chorche, įkvėptas noro išsiaiškinti savyje, didžiausią laisvalaikio dalį aš leisdavau svarstydamas apie gyvenimo įvykius, savo jausmus, praeities ir dabarties prisiminimus. Ir kiekvieną kartą aš vis stipriau stebėdavausi, kaip puikiai aš išmokau pažinti save. A Bet ne viskas buvo taip šviesu. Kai kurios mintys, apsigyvenusios mano galvoje, ir ypač - mane užpildančios emocijos, įpūsdavo liūdesį ir nerimą. Tokiomis nuotaikomis aš atėjau pas Chorche tą dieną, kai jis man papasakojo savąją Giovanni Papini pasakos “Kas tu esi?” versiją. A Tuo laikotarpiu aš dažnai skųsdavausi aplinkiniais. Aš nežinojau, kas vyksta, bet buvo pojūtis, kad aplink...

Skaityti daugiau