pakilti

Prasmės paieškose

„Mano gyvenimas griuvo ne kartą ir net ne du… Taip buvo tada, kai sužinojau, kad Kalėdų Senelis – tai tik graži pasaka. Taip buvo ir tada, kai geriausia draugė visiems išpasakojo slapčiausius mano sielos polėkius. Ir kai mano vyras pasakė: „Aš noriu skirtis…“ Po kiekvienos tokios griūties man užtekdavo jėgų atsistoti ir eiti toliau. Kiekvieną kartą surasdavau vis naują prasmę, dėl kurios buvo verta gyventi. Bet vieną dieną po dar vienos gyvenimo staigmenos, kuri sugriovė mano gyvenimą su visais pamatais, sėdėjau draugų namo terasoje ir pati nepajutau, kaip garsiai pasakiau: „O kokia dabar prasmė gyventi?” Taip...

Skaityti daugiau

Teigiamos neigiamos emocijos

Mūsų gyvenimas iš esmės yra panašus į vėrinį, suvertą iš įsitikinimų ir vertinimų: gerai-blogai, galima-negalima, reikia-nereikia, pozityvu-negatyvu ir panašiai. Dažnai tai būna kraštutinumų rinkinys ir abejotinas pasirinkimas iš dviejų variantų - “arba…arba”. O tikrasis pasirinkimas tuo tarpu gyvena per vidurį. Panašiai kaip tarp juodos ir baltos spalvų yra daugybė pilkos spalvos atspalvių. Taip ir su emocijomis. Kažkada kažkas mums pasakė, kad negalima pykti – reikia šypsotis, negalima liūdėti – reikia džiaugtis, berniukams negalima verkti (juk tikri vyrai neverkia…), mergaitės turi būti švelnios…ir kitų daugybė įvairiausių “reikia”. Ir mes tuo patikėjom. Patikėjom, kad būdami tokiais, kokiais “reikia”...

Skaityti daugiau