pakilti

8 būdai, padėsiantys įveikti baimes

Baimių temą verta pradėti nuo vienos svarbios minties – bijo visi. Ir tie, kurie talentingi. Ir turtingi. Ir tie, kurie protingi ir daug išmano. Tie, kurie gyvena vandenyno pakrantėjė. Ir įsikūrę triukšmingo miesto centre. Ir tie, kurie augo apsupti meilės bei šilumos. Ir tie, kuriuos kažkada atstūmė. Pasiekę aukštumų savo veikloje. Praktikuojantys jogą. Ir užsiiminėjantys kovos menais. Ir tie, kurie ką tik pradėjo. Ir tie, kurie turi daug patirties. Ir tie, kurių gyvenimas iš šalies atrodo nuostabiai. A Baisu visiems. A Pradėti naują. Palikti įprastą aplinką. Rizikuoti. Daryti tai, ko nėra darę. Baisu dėl artimųjų. Dėl veiklos. Dėl gyvenimo. Ir dar dėl daugelio dalykų baisu. A Baimė yra ir bus. Kad ir kiek sukauptumėm...

Skaityti daugiau

Valios elementai: ko reikia, kad valia pabustų?

Tikriausiai ne vieną dieną pasitikote mintimi “na jau šiandien tikrai pradėsiu: projektą, sportuoti, mokytis X kalbą, rašyti knygą…”, bet atėjus vakarui aptikote, kad taip nieko ir nepradėjote. Nors ir nori, ir puikiai žinai, kad norint kažką padaryti, reikia tiesiog daryti, bet niekaip nepavyksta tai kūno išnešti į lauką, tai paspausti kairiajame (ar dešiniajame) monitoriaus kampe esančio kryžiuko ir palikti “veidaknygės” erdvę, išjungti šimtas dvidešimtos pamėgto filmo serijos ar sustoti likus metrui iki šaldytuvo. Sakai sau “Na, dar dešimt minučių….mmm, na dar vienas šokolado gabalėlis ir viskas…pabaigsiu šią seriją ir tada jau tikrai…”, tačiau net nepastebi,...

Skaityti daugiau

Kur dingsta pagarba ir dėkingumas?

Pasirodo, kad pagarbos ir dėkingumo apraiškas itin veiksmingai naikina vienas virusas, kuris, rodos, yra gan plačiai pasisėjęs, nes kai pabraidai viešoje erdvėje, supranti, kiek daug žmonių yra juo užsikrėtę. Abejingi ir negerbiantys visko, kas bent per plauką neatitinka jų matymo, manymo, akių spalvos, apimčių, skonio, svorio ir dar nežinia ko. A Mat jeigu kokia rūtų fėja (ar fėjinas) turi apvalų rūtų darželį, ji šventai tiki, jog ir visi kiti pasaulyje egzistuojantys rūtų darželiai privalo būti apvalūs. O jeigu kažkas drįsta kvadratinį užveisti – vargas jam, toji fėja jaučiasi turinti visas teises apmėtyti jį akmeniniais žodžiais, apsmaigstyti...

Skaityti daugiau

Kodėl atidėliotojai atidėlioja?

Gali būti, kad šią akimirką jūs “užsiimate atidėliojimu” ir šį straipsnį pradėjote skaityti vien todėl, kad ieškojote priežasčių nedaryti kažko, ką planuojate padaryti jau keletą valandų, dienų, savaičių ar net mėnesių. Ir greičiausiai, kad tas ilgą laiką atidėliojamas "kažkas" – ne visai smulkmena, besivoliojanti jūsų gyvenimo pakraštyje ir nereikalaujanti jokio dėmesio. Tas "kažkas" jums yra svarbu, bet kažkodėl niekaip nesulaukia savo laiko, akimirkos "kada rankos daeis", idealių sąlygų, aplinkybių, tinkamo vaikų amžiaus ar nežinia ko. Ech, kaip aš jus suprantu. Nes būtent dėl tokio absoliučiai nelogiško ir kartais sunkiai sveiku protu paaiškinamo savo elgesio kažkada...

Skaityti daugiau

Saviraiškos baimė arba gyvenimas narvelyje

Vienos moters papasakota istorija atgaivino dar ne visai senus prisiminimus apie tai, kaip buvo baisu… Baisu išsakyti savo nuomonę, pasidalinti mintimis, pranešti pasauliui apie tai, kas esu ir apskritai - kad esu… Norėtum kažką pasakyti, o gerklėje įstringa gumulas ir tu tyli, šypsaisi ir pritariamai linksi galva. Norėtum kažką parašyti, bet baisu taip, kad pamiršti kvėpuoti, ir sparčiai pabėgi prie kitų reikalų, galvodama “ai, ne dabar, dabar svarbesnių reikalų yra”. A Girdi nuostabią muziką ir norėtum valso ritmu prasisukti erdvėje, bet iš kojų išaugusios baimės šaknys sustingdo tave gyvenimo kamputyje. Norėtum pribėgti ir apglėbti kažkada sutiktą...

Skaityti daugiau

Nori būti laiminga? Atskleista tūkstantmečius slėpta paslatis!

Kažkada, kai laimės tema mano gyvenime buvo jau “padėvėta” tiek smarkiai, kad nuo skambių antraščių, pažadų “čia dalinami laimės receptai, aštuoniasdešimt trys patarimai, kaip būti laiminga” ir įspėjimų “tau būtina tai žinoti, nes kitaip – nematysi tu laimės, moterie”, darėsi šleikštu lyg nuo penkto karamelės šaukštelio, į elektroninio pašto dėžutę įkrito laiškas tokiu pat skambiu pavadinimu “Atskleista tūkstantmečius slėpta laimės paslaptis”. A Žinoma, pirma aplankiusi mintis neskambėjo labai draugiškai ir jau tiesiau ranką link “delete” mygtuko, bet prisipažinsiu - tas milžiniškas noras atrasti stebuklingą piliulę ir tyli viltis, kad tokia egzistuoja, buvo stipresni už mane ir...

Skaityti daugiau

Žinau, kad nieko nežinau…

Prieš penkis šimtus metų geografai galvojo, kad Kalifornija – tai sala. Gydytojai – kad visas ligas galima pagydyti nuleidžiant kraują. Mokslininkai – kad degimo procese išsiskiria kažin koks flogistonas. Moterys – kad šuns šlapimas lygina raukšles. O ką jau kalbėti apie astronomus – jie apskritai galvojo, kad saulė sukasi aplink žemę. Ir jeigu jie būtų nusprendę, kad jau viską žino, sunku nuspėti, kokiame pasaulyje gyventumėm šiandien. Bet ačiū tiems, kurie negalvojo esą viską žinantys, ir todėl radosi daugybė įdomių dalykų. A Atrodytų, viskas kaip ir logiška - nieko neįmanoma žinoti 100%. Tačiau, būna sutinki žmogų ir...

Skaityti daugiau

Nematoma moteris

Yra tokių moterų, nuo kurių visiems patogu. Patogios moterys. Jos buvo auklėjamos taip, kad niekam nekeltų jokio diskomforto. Dažniausiai tai reiškia, jog joms teko anksti atsisakyti savęs – savo poreikių, jausmų, norų ir planų. Kad tik niekam netyčia nepasimaišytų po kojomis. Ir todėl vėliau tenka sutikti “nematomą” moterį. Žinoma, realiai ji yra matoma, bet ne visai taip, kaip kitos...

Skaityti daugiau

Baimė suklysti atima iš mūsų laimę…

“Didžiausia klaida – bijoti suklysti.” Įvairiausios gyvenimiškos situacijos priverčia žmogų nuolat rinktis. Ir labai dažnai už kiekvieno pasirinkimo slepiasi baimė: baimė suklysti, padaryti kažką ne taip, ne tada, ne ten, prarasti, negauti, nusivilti, pakliūti į sudėtingą ar neprognozuojamą situaciją. A Bandydamas apsidrausti nuo visų galimų rizikų ir baimių, žmogus gali taip ir likti be artimų santykių, be pasitikėjimo, be aistros ir be meilės. Dažnai pokyčių baimė sustingdo žmogų ir neleidžia pajudėti iš vietos. O juk permainos – gyvenimo esmė, tai – vienintelis pastovus dalykas Visatoje. Jeigu permainos nebūtų žmogaus prigimties dalis, nebūtų nieko – nei vystymosi, nei gyvenimo. A Mes...

Skaityti daugiau

Išsaugok mane savo širdyje

Pamenu, kai mokykloje aš nelaukdavau mokslo metų pabaigos. Ne todėl, kad labai patiko mokytis, o todėl, kad būdavo baisu, jog tie, su kuriais artimai bendravome, po vasaros atostogų mane pamirš. Taip, mano veidą ir vardą jie prisimins, bet pamačius mane, jų širdyse neprabus nei jaudulys, nei džiaugsmas, nei šiluma. Mes susitiksime pirmąją rudens dieną ir aš susidursiu su šaltais ir bereikšmiais žvilgsniais. “Aš taip džiaugiuosi tave matydama!”, - džiugiai šūktelsiu aš ir jau tiesiu rankas apsikabinimui, bet išgirsiu tik abejingai šaltą “Tu? A-a-a, nu gerai”. Ir tada pasijausiu nejaukiai, gal net kvailokai, tarytum apie santykius nežinočiau kažin kokių labai svarbių dalykų, kuriuos žino jie...

Skaityti daugiau

Kodėl tu taip darai? Pasiteisink ir palengvės…

Kiekvieną dieną tenka girdėti daugybę pasiteisinimų - nuo visai paprastų iki labai įmantriai sudėliotų. Ką jau ką, bet teisintis mes mokame tikrai meistriškai, nuolat sau ir kitiems pasakodamos pačias įvairiausias istorijas. Istorijas apie viską: kodėl pasakėme ar nepasakėme, padarėme ar nepadarėme, kodėl esame tokios, o ne kitokios, gyvename taip, o ne kitaip. Ir net jeigu žinome, kad kitiems gal vertėtų sakyti "atstok, ne tavo reikalai ir apskritai šiandien vasara", pačios sau vis vien turime prikaupusios nemažą rinkinį pasakų, kuriomis pačios tikime ir pateisiname savo poelgius bei visą gyvenimą. Kodėl gi svarbu atkreipti dėmesį į šią temą? Nes...

Skaityti daugiau