pakilti

Nematoma moteris

Yra tokių moterų, nuo kurių visiems patogu. Patogios moterys. Jos buvo auklėjamos taip, kad niekam nekeltų jokio diskomforto. Dažniausiai tai reiškia, jog joms teko anksti atsisakyti savęs – savo poreikių, jausmų, norų ir planų. Kad tik niekam netyčia nepasimaišytų po kojomis. Ir todėl vėliau tenka sutikti “nematomą” moterį. Žinoma, realiai ji yra matoma, bet ne visai taip, kaip kitos...

Skaityti daugiau

Baimė suklysti atima iš mūsų laimę…

“Didžiausia klaida – bijoti suklysti.” Įvairiausios gyvenimiškos situacijos priverčia žmogų nuolat rinktis. Ir labai dažnai už kiekvieno pasirinkimo slepiasi baimė: baimė suklysti, padaryti kažką ne taip, ne tada, ne ten, prarasti, negauti, nusivilti, pakliūti į sudėtingą ar neprognozuojamą situaciją. A Bandydamas apsidrausti nuo visų galimų rizikų ir baimių, žmogus gali taip ir likti be artimų santykių, be pasitikėjimo, be aistros ir be meilės. Dažnai pokyčių baimė sustingdo žmogų ir neleidžia pajudėti iš vietos. O juk permainos – gyvenimo esmė, tai – vienintelis pastovus dalykas Visatoje. Jeigu permainos nebūtų žmogaus prigimties dalis, nebūtų nieko – nei vystymosi, nei gyvenimo. A Mes...

Skaityti daugiau

Išsaugok mane savo širdyje

Pamenu, kai mokykloje aš nelaukdavau mokslo metų pabaigos. Ne todėl, kad labai patiko mokytis, o todėl, kad būdavo baisu, jog tie, su kuriais artimai bendravome, po vasaros atostogų mane pamirš. Taip, mano veidą ir vardą jie prisimins, bet pamačius mane, jų širdyse neprabus nei jaudulys, nei džiaugsmas, nei šiluma. Mes susitiksime pirmąją rudens dieną ir aš susidursiu su šaltais ir bereikšmiais žvilgsniais. “Aš taip džiaugiuosi tave matydama!”, - džiugiai šūktelsiu aš ir jau tiesiu rankas apsikabinimui, bet išgirsiu tik abejingai šaltą “Tu? A-a-a, nu gerai”. Ir tada pasijausiu nejaukiai, gal net kvailokai, tarytum apie santykius nežinočiau kažin kokių labai svarbių dalykų, kuriuos žino jie...

Skaityti daugiau

Tiesiog nustok stengtis būti laiminga…

-  Ar tu kada nors buvai laimingas? – paklausė sūnus mirštančio tėvo, su kuriuo nesimatė daugiau nei dešimt metų. - Laimingas? Kodėl klausi tokių dalykų? Laimė – tai didžiausias šio amžiaus mitas…   Tai ne realybėje vykusi scena, tai – vieno filmo epizodas, netikėtai pažadinęs ir mano labai seną prisiminimą. Kažkada, atrodo lyg praeitame gyvenime, panašų klausimą aš uždaviau savo močiutei – pačiam šilčiausiam ir didžiausią širdį turinčiam žmogui iš visų mano gyvenime sutiktų žmonių. Pamenu, kaip išgirdusi mano klausimą, ji tik švelniai šyptelėjo dangaus žydrumo akimis ir neatsitraukdama nuo lysvėje pūpsančių burokų atsakė “Oi, vaikeliuk, nesuku aš...

Skaityti daugiau

Pozityvumo spąstai

Kartais būna taip, kad žmogų, pavargusį nuo visko ir pradėjusį ieškoti sprendimų, po apsilankymo kokiame seminare, vieno ar kito vaizdo įrašo peržiūros ar perskaitytos knygos staiga ištinka “nušvitimas”. Jis sako “dabar aš viską supratau, aš viską žinau…ir kaip reikia gyventi, ir kaip reikia mąstyti, ir…”. Ir viena iš pirmųjų idėjų, kuri skamba pakankamai garsiai ir plačiai – reikia pradėti mąstyti pozityviai ir liautis mąstyti negatyviai. Nes pirmasis variantas – gerai, o antrasis blogai.   Bet ar iš tiesų viskas taip paprasta ir vienareikšmiška? Ar tikrai gyvenimas toks siauras ir primityvus, kad jį galima sutalpinti į vieną,...

Skaityti daugiau

ATLEISTI AR NEATLEISTI?

Apie atleidimo svarbą kalba visi – religijų atstovai, psichologai, įvairiausių pakraipų mokytojai. Ir atrodytų, jeigu tai taip svarbu – imi ir atleidi. Juk nepriklausomai nuo socialinio statuso, amžiaus ar piniginės storio, kiekvieno gyvenime būna situacijų, kai galvojam, jog su mumis pasielgė neteisingai, mus nuskriaudė, įskaudino, o kiekvienoje situacijoje išgyventas skausmas palieka savo pėdsaką – nuoskaudą. Ir kas žino, kiek tų pėdsakų esam sukaupę. Gali būti, kad pripėduota visai nemažai...

Skaityti daugiau

Nežinomybės baimė. Ko tu bijai iš tikrųjų?

Gyvenime kartais nutinka taip, kad stovi, žmogau, kryžkelėje, ir nežinai, kuriuo keliu eiti. Pasuksi į dešinę – žirgą prarasi. O jei žirgo neturi, prarasi batus. Pasuksi į kairę – išmes iš smėlio dėžės su visais žaislais. Nueisi tiesiai – prieisi vandenyno kraštą, o plaukti dar nemoki. Bet gali išmokti. Ir kai tai žinai, pasirinkti daug lengviau. Tačiau dažnai trypčioji vietoje ir negali apsispręsti, į kurią pusę sukti, kurį kelią pasirinkti, nes kelias su aiškia pabaiga būna tik pasakose, o realybėje – kurį kelią bepasirinktum, nežinai, kas tavęs jame laukia.   Tiesa, dar yra galimybė grįžti atgal....

Skaityti daugiau

Būti karaliene ar tiesiog laiminga moterim?

Noras greičiau nusimesti "vargšelės" rūbą supažindino ją su savęs pažinimo ir priėmimo tema, su būtinybe atrasti savo kelią, atsisakyti primestų stereotipų ir išlaisvinti savo individualumą. Visos šios idėjos ją viliojo ir atrodė artimos. Ji prisiminė, kaip vaikystėje skaitydavo pasaką apie Princese virtusią Pelenę ir tikėjo, kad vieną dieną tokia pasaka įvyks ir jos gyvenime. Ji būtinai taps Princese, o gal net ir Karaliene. Visai netikėtai tą tikėjimą pažadino skambūs pasiūlymai “kaip tapti karaliene…moteris, verta milijono…kiekviena moteris – karalienė…pažadink deivę savyje…tapk moterim, kuriai neįmanoma atsispirti”, žadantys viltį, kad pasaka būtinai bus su laiminga pabaiga. O “vargšė...

Skaityti daugiau

Niekas nieko neprivalo arba paprastas būdas pasilengvinti gyvenimą

Pasaulis ne visada pasiruošęs mums duoti tai, ko mes iš jo laukiame. Kaip ir žmonės. Mes galime tikėtis, kad mūsų gyvenimas bus paprastas ir lengvas, o jis ima ir aptalžo šonus, ir dar prikuria painių labirintų. Mes galime tikėtis, kad kiti žmonės mus palaikys, mumis pasirūpins ir mus įvertins, o jie ima ir pasielgia priešingai – nusisuka, išeina, pasišaipo. Mes galime tikėtis, kad mums neteks susidurti su problemomis, tačiau nutinka taip, kad jos užgriūna lyg perkūnas iš giedro dangaus ir už durų išsirikiuoja į eilę visai kaip tame posakyje “bėda viena nevaikšto”. Ir tada...

Skaityti daugiau

Aš, man, mano: apie pavydą

Tas nemaloniai erzinantis jausmas, kai pradeda atrodyti, kad tau kažko trūksta – meilės, laimės, įspūdžių, pinigų, talentų, žinių ar tokio spindinčio grožio, kaip jos…Lyg visko Visatoje būtų ribotas kiekis ir tą dalį, kuri turėjo priklausyti tau, nugvelbė kažkas kitas, o tau belieka gyventi su nuolatiniu trūkumo pojūčiu. Toks požiūris, žinoma, yra klaidingas, ir nors mes tai žinome puikiai, pavydėti tai niekaip netrukdo. Ko gero, nei man, nei tau.   Kadangi pavydas nėra malonus jausmas, o dar ir žinome, jog pavydas – “nevykėlių lemtis” ir didžioji nuodėmė, dažnai mes nesiryžtame prisipažinti net pačios sau, jog pavydime, ir mums...

Skaityti daugiau