pakilti

Jeigu jaučiatės įstrigę… 9 dalykai, kuriuos verta prisiminti

“Aš nežinau, ką daryti…ir vėl tas pats…jaučiuosi įstrigus…” Šiuos ir panašius žodžius ne kartą esu sakiusi pati ir ne kartą girdėjau juos sakant kitus žmones. Pažįstama būsena, kai ATRODO, kad viskas veltui, ką bedarytum – atsiremi į tą patį. Rankos nusvyra iki žemės ir atrodo, kad jau niekada nebus kitaip… Tiesa yra ta, kad kiekvienas iš mūsų turi pakankamai jėgų eiti pirmyn, nepriklausomai nuo to, kokios kliūtys gali atsirasti pakeliui. Kiekvienas turi jėgos įgyvendinti didžiausias savo svajones. Kiekvienas turi pakankamai jėgos pasiekti aukščiausių tikslų. Mes visi turime vidinę jėgą ir, kas dar svarbiau - mes turime...

Skaityti daugiau

Metai pasibaigs, o TU – tęsies!

MIELOJI!   Metai pasibaigs. Taip, kaip pačiu netinkamiausiu momentu baigiasi kantrybės, cukraus ar kavos likučiai. Taip, kaip nubyra maži žvilgantys blizgučiai nuo kalėdinio angelo sparnų, kaip užgęsta pavargusi iškaba virš baro, kuriame mes tarėmės susitikti…sapne…ir todėl mes niekada nesusitiksime, neatrasime, nepažinsime.   Metai pasibaigs. Drauge su visais nepabaigtais pokalbiais, neišsiaiškintais santykiais, nepasakytais žodžiais, pagalvei išpasakota ir išraudota vienatve, nepasidalintu pyragu ir svajone, išmesta drauge su dovanota papuošalų skrynele. Su visais sudėtingais pasirinkimais tarp “taip” ir “ne”, bemiegėmis naktimis ir žodžiais, kurių geriau būtum negirdėjusi.   Metai išeis, nepalikdami net žadėtų arbatpinigių…   Ir beliks galvoti, kad metai nebuvo patys geriausi. Bet ten, kur...

Skaityti daugiau

Kaip sužinoti savo ateitį?

Kas gi laukia ten – ateityje? Juk smalsu, tiesa? Kiekvienas žmogus nori tikėti, kad tenai bus geriau, nei čia. Kitaip vardan ko kažką daryti, vardan ko stengtis? Pamenat, kai buvom vaikai ir sakydavom “Kai aš užaugsiu…”? Juk tikėjom, kad viskas ir bus būtent taip. O ką sakome suaugę? Ko tikimės? Kai kurie tiesiog plaukia pasroviui, smarkiai nesukdami galvos dėl to. O jei retsykiais ir pasuka, tai vis tiek jokių šansų, kad bus geriau tokioj šaly, su tokia valdžia, su tokiais žmonėmis…Kiti gi planuoja, siekia ir tikisi, kad bus taip, kaip norisi. Bet tikriausiai kiekvienas (arba beveik...

Skaityti daugiau

Apie Kalėdas ir nekalėdinius stebuklus

Artėjant Kalėdoms, vis dažniau prašmėžuoja mintis, kad Kalėdos – tai stebuklų metas. Kaip ir reikia sutikti, juk šis laikas tikrai turi kažką ypatingo. Tačiau kuo dažniau girdžiu tą mintį, tuo stipriau galvoje dūzgia klausimas, o kur gi dingsta stebuklai po Kalėdų? Nejaugi juos išsineša Kalėdų senelis su savo elfais ar elniais? Taip ir matau, kaip sukrauna visus stebuklus į maišus, suverčia į roges ir išdarda nežinoma kryptimi. Netikite Kalėdų seneliu? Jums nepatinka žaisti? O kodėl?   Na, bet šį kartą ne apie žaidimus, o apie dingstančius stebuklus. Taigi, kaip pasirodė, niekas stebuklų neišgabena, labai sėkmingai juos praganome...

Skaityti daugiau

Geriausias tikslas – neturėti tikslo?

Norime mes to ar ne, metai kažkada baigiasi. Ir, greičiausiai, kažkurią gruodžio ar sausio dieną atsiversime sąrašą, kurį kūrėme metų pradžioje, ir pažiūrėsime į savo tikslus. Prie vienų išdidžiai padėsime riebų pliusą, o prie kitų – ne mažiau riebų minusą. Ir vėl gilinsimės į tikslų formulavimo principus, ieškosime naujos informacijos apie tikslų siekimą, sudarinėsime naują sąrašą ir sakysime sau “na jau šiais metais tai tikrai…”. Nes išorė garsiai trimituoja, kad būtent taip privalo elgtis sėkmingas ir save gerbiantis žmogus.   Tikslų temos nagrinėjimas mane atvedė prie eilinės išvados - kaip ir dauguma temų, ši tema taip pat...

Skaityti daugiau

Apie taip vadinamą savivertę ir pasitikėjimą savimi

Vieni žmonės eina per gyvenimą, klumpa ir keliasi, ir vėl eina toliau. Jie vertina save ir žino, kad gali. Tokiems žmonėms klausimai apie savivertę, pasitikėjimą savimi ar savigarbą net nekyla, o pargriuvę, jie tiesiog atsistoja, nusipurto dulkes ir keliauja toliau, nepametę nei pirmojo, nei antrojo, o ir trečiasis lieka su jais. Tačiau yra nemažai tų, kurie, net ir neturėdami tam rimtų priežasčių, nuolat jaučiasi menki ir niekam tikę, įkrenta į savigraužos liūną ir dienas leidžia gailėdami savęs, nematydami nei galimybių, nei kelių kažką pakeisti. Jų galvose sukasi spiečius minčių “aš nesugebėsiu...

Skaityti daugiau

Atsakomybė: madinga idėja ir realybė

Dabar (ir ne tik dabar) daug ir visur kalbama apie atsakomybę. “Prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą!”, “Paimk gyvenimo vairą į savo rankas!”, “Tu esi savo gyvenimo kūrėjas!”, - tokie ir panašūs šūkiai skamba erdvėje, susijusioje su tobulėjančia saviugda. Ir taip, atsakomybė – neišvengiama tema kiekvienam, nusprendusiam pakeisti bent mažiausią savo gyvenimo dėlionės dalį. O jeigu bet kurio žmogaus paklausime: “Kas atsakingas už tavo gyvenimą?”, tuoj pat sulauksime atsakymo “Žinoma, kad aš”. Nes taip kažkur skaitėme, taip sako visi mokytojai ir guru. Nes taip reikia galvoti, nes dabar ši mintis “ant bangos”. Bet kai pažiūrime giliau, labai...

Skaityti daugiau

Pyktis: gerai ar blogai?

Pyktis - labai svarbi emocija. Tai – atsakomoji kūno reakcija į skausmą, gėdą, kaltę. Na pavyzdžiui, jeigu autobuse kažkas skaudžiai užmins jums ant kojos, kokia bus jūsų reakcija? O jeigu tas žmogus nepastebės ir toliau stovės užsilipęs ant jūsų kojos? Taip, jūs supyksite. Supyksite vien jau tam, kad išlaisvintumėte savo koją iš skausmo šaltinio. O išlaisvinti ją galima įvairiai: vienas kentės, viduje kunkuliuos ir lauks, kad žmogus pats suprastų, jog užsilipo kažkam ant kojos. Kitas piktai pastūmės skriaudiką ir jį apšauks. O trečias, nelaukdamas kol kitas išlaisvins jo koją, pasakys: “Man skauda. Patraukite, prašau, savo koją”. Kuris...

Skaityti daugiau