pakilti

Melagingos mintys, kurios atitraukia nuo to, ko mes norime

Mūsų protas – nuostabi erdvė, kurioje gali gimti įkvepiantys kūriniai, įdomios idėjos, patrauklūs paveikslai. Bet taip pat čia kuriamos ir ne mažiau išradingos “pasakos” apie save ir gyvenimą, puokštės pasiteisinimų, daugybė “atsiprašymų” ir visa tai, kas mus įtikina, jog nereikia daryti to, kas tikrai bus naudinga. Ir nors tai žinome, bet dažnai kažkodėl pasirenkame tai, kas gerai pažįstama, įprasta ir negresia jokiais pokyčiais. Nors ir suprantame, kad diena iš dienos darant tą patį, kitaip nebus niekada, bet ir toliau tęsiame šią nesibaigiančią istoriją.   Kokias gi “pasakas” suokia mums protas? Štai kelios, gan dažnai sutinkamos istorijos.   Kitos tai...

Skaityti daugiau

Kodėl tu taip darai? Pasiteisink ir palengvės…

Kiekvieną dieną tenka girdėti daugybę pasiteisinimų - nuo visai paprastų iki labai įmantriai sudėliotų. Ką jau ką, bet teisintis mes mokame tikrai meistriškai, nuolat sau ir kitiems pasakodamos pačias įvairiausias istorijas. Istorijas apie viską: kodėl pasakėme ar nepasakėme, padarėme ar nepadarėme, kodėl esame tokios, o ne kitokios, gyvename taip, o ne kitaip. Ir net jeigu žinome, kad kitiems gal vertėtų sakyti "atstok, ne tavo reikalai ir apskritai šiandien vasara", pačios sau vis vien turime prikaupusios nemažą rinkinį pasakų, kuriomis pačios tikime ir pateisiname savo poelgius bei visą gyvenimą. Kodėl gi svarbu atkreipti dėmesį į šią temą? Nes...

Skaityti daugiau

Du keliai. Kuriuo einate?

Gyvenime yra du keliai - meilės kelias ir baimės kelias. Šie du keliai – tai visiškai skirtingi pasauliai. Tai - atskaitos taškas, padedantis išsiaiškinti, kuo paremtas mūsų gyvenimas, kas mums svarbu ir kur mes einame. Tokio atskyrimo reikia mūsų logiškai mąstančiam protui, kad jam būtų lengviau suprasti įvykius ir bent kažkiek paaiškinti mūsų sprendimus. Kokie gi šių kelių ypatumai? Juos nuostabiai atskleidžia meksikiečių autorius Migelis Ruizas savo knygoje "Meilės menas". A A MEILĖ NEKURIA ĮSIPAREIGOJIMŲ. Baimė – tai nuolatiniai įsipareigojimai. A Eidami baimės keliu, mes vienus ar kitus dalykus darome tik dėl to, kad privalome. Mes tikimės, kad ir kiti elgsis...

Skaityti daugiau

Jeigu aš pykstu…

Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad aš tavęs nemyliu. Priešingai - tai reiškia, kad tu priartėjai prie manęs ir esi man svarbus.   Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad noriu su tavimi išsiskirti. Tai reiškia, kad noriu atrasti ryšį su tavimi ir viską išsiaiškinti. Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad su manimi neįmanoma susikalbėti.   Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad noriu tau pakenkti. Tai reiškia, kad aš noriu susitarti prieš tai, kai mes pradėsime vienas kitą skaudinti.   Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad tu esi blogas. Tai reiškia, kad tu padarei tai, kas man nepatinka.   Jeigu aš pykstu,...

Skaityti daugiau

Tavęs nėra per daug…

Paklausyk. Dabar. Tavęs nėra per daug. Tavęs niekada nebuvo per daug. Ir niekada nebus. Tokia mintis pati savaime yra absurdiška. Nes tu gimei, kad būtum ta, kas esi. Visa. Be jokių išimčių. Ne smulki prisitaikanti dalelė. Ne sumažinta versija išblukusiomis spalvomis ir nugludintais kampais. Ne. Tu atėjai į šį pasaulį tam, kad pulsuotum-mylėtum-verktum-jaustum. Ir jeigu kažkas sako, kad tavęs yra per daug, vienintelė tiesa, kurią tau reikia prisiminti:   tikėtina, kad jie niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus pakankamai arti tavęs…   Todėl, kad tu, mergyt, esi saulė ir mėnulis, ir žvaigždės. Tu – galia, valdanti potvynius ir atoslūgius. Tu – nekontroliuojamas klyksmas pilnatyje....

Skaityti daugiau

Dramos trikampis arba trys aukos veidai / 2 dalis

Visuose pradiniuose taškuose (agresorius, gelbėtojas, auka)  yra užfiksuotas tam tikras scenarijus, pagal kurį keliaujame aukos trikampio kraštinėmis. Šiems „scenarijams“ yra būtingi tam tikri įsitikinimai ir tai, kaip mes matome save bei pasaulį. Todėl plačiau panagrinėkime, kas gi būdinga kiekvienam scenarijui. Pirmoji straipsnio dalis čia >>>   Gelbėtojo istorija Gelbėtojai įsitikinę, kad jų asmeniniai poreikiai yra nesvarbūs ir nereikšmingi. Tai reiškia, kad vienintelis būdas sukurti ryšį su kitais žmonėmis, būti pripažintais ir reikalingais yra rūpestis jais. Gelbėtojai save pradeda bausti, jeigu to nedaro. Jų pradinio taško istorija skamba maždaug taip: „Jeigu pakankamai gerai ir ilgai rūpinsiuosi kitais, pradėsiu jausti...

Skaityti daugiau

Išeikite laiku…

Išeikite laiku. Namo, net jeigu jūsų niekas ten nelaukia. Išeikite iš žėrinčio vakarėlio, iš svečių be “skonio”, iš netinkamų santykių ir blogų įpročių, iš depresijos ir tamsių minčių, iš skausmingų prisiminimų, išblukusių santykių, jus griaunančių žmonių. Duokite jiems ir sau šansą atrasti tą (o gal ir save), su kuriuo jiems bus geriau, maloniau, ramiau. Ir tokia forma, kurios reikia kiekvienam iš jūsų. Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių jūs nebegalite vienas kitam to duoti, neatimkite vienas iš kito dar vieno bandymo ir vilties atrasti tai kituose santykiuose...

Skaityti daugiau

5 ŽMOGAUS MOTYVACIJOS KIBIRKŠTYS. Kaip uždegti vidinę ugnį?

Jūs norėtumėte palikti tą vietą, kurioje jaučiatės blogai, kurioje įstrigote. Jūs norėtumėte įgyvendinti savo svajones, pasiekti tikslus ir gyventi taip, kad pabaigoje nebūtų dėl ko apgailestauti. Ir kažkur širdies gelmėse jūs žinote, kad galite daug daugiau. Jūs žinote, kad viduje yra ugnis ir kartais ją jaučiate. Ji pradeda deginti ir nori išsiveržti į išorę, tik jūs nežinote, kaip su ja susijungti ir kaip ją panaudoti.   Jūs norėtumėte eiti dienomis ir visiškai atsiduoti kiekvienai akimirkai, jausti kiekvienos galimybės alsavimą ir augti drauge su gyvenimu. Knygos “Kaip gyventi gerą gyvenimą” (“How to live a good live”) autorius Jonathan...

Skaityti daugiau

Dramos trikampis arba trys aukos veidai / 1 dalis

Apie aukos poziciją rašoma labai daug, tačiau dažniausiai yra nagrinėjamas tik vienas aukos aspektas. Ir, gali būti, kad dėl tos priežasties ne taip lengvai pavyksta išeiti iš aukos pozicijos, nes auka turi ne vieną "veidą". Tai puikiai iliustruoja psichoterapeuto Stiveno Karpmano "Dramos trikampis", kurį fantastiškai artimai mano pačios suvokimui išnagrinėjo Lynne Forest savo tekste, kuriuo tiesiog negaliu nepasidalinti su jumis. Tekstas gan ilgas, todėl padalinau jį į dvi dalis ir dabar - pirmoji.   Norime to ar ne, bet labai dažnai į gyvenimą reaguojame taip, tarsi būtume jo ir aplinkinių aukos. Kiekvieną kartą, kai atsisakome prisiimti atsakomybę...

Skaityti daugiau

Paverskite skausmą išmintimi ir stiprybe

Gyvenime ateina diena, kai mes suvokiame, jog "geras gyvenimas" - tai ne vien džiaugsmas ir malonumas. Tai – ir skausmo akimirkos, būtinos tam, kad pajaustumėm visas gyvenimo spalvas ir suprastumėm, jog skausmas kvepia įvairiai…ne tik kava su grietinėle.  A Tai lietumi dvelkiantis ilgesio skausmas, kai kažkas lieka praeityje ir iš įprastos, saugios aplinkos žengi žingsnį į jaudinančią nežinomybę. A Tai klampus, pelke atsiduodantis skausmas, kai griūna visi gyvenimo planai ir dūžta lūkesčiai. A Lyg pipirai aštrus klaidos skausmas. A Ir šalčiu dvelkiantis nusivylimo skausmas, kai taip ilgai laukta sėkmė nesuteikia vidinio polėkio, kurio mes taip tikėjomės. A Tai ir ugnimi liepsnojantis išdavystės skausmas. A Ir saldus pažinimo skausmas,...

Skaityti daugiau