pakilti

Kaip pamilti save: dešimt žingsnių į meilę sau pagal Louise Hay

Baikite save kritikuoti. Kai mes sau sakome, kad nieko baisaus neįvyks, mums atrodo, kad nepriklausomai nuo aplinkybių, viską galima pakeisti ir ištaisyti. O kai galvojame, kad viskas blogai, sunkumus sutinkame kiekviename žingsnyje. Mes visi nuolat keičiamės. Kiekviena diena – tai nauja diena. Ir šiandien mes šiek tiek kitokie, nei buvome vakar. Mokėjimas prisitaikyti ir judėti drauge su gyvenimo srautu – tai ir yra mūsų jėga. Tie, kurie augo nepalankiose šeimose, labai dažnai išsiugdo perdėtą atsakomybės jausmą ir stiprų įprotį kritikuoti save. Susimąstykite akimirkai, kokius žodžius jūs naudojate, kai esate savimi nepatenkinti? Kvailys, žioplys, nevykėlis ir...

Skaityti daugiau

Tavo gyvenimo ekskursija

Kartą žmogus leidosi į kelionę. Atvykęs į tolimą šalį, įsigijo kelionių vadovą, kuriame buvo aprašytos visos ekskursijos į salose esančias pilis. Jame taip pat buvo nurodytos visų pilių lankymo dienos ir valandos. Versdamas puslapius, žmogus atkreipė dėmesį į ypatingą pasiūlymą “Tavo gyvenimo ekskursija”. Nuotraukose jis pamatė nerėgėto grožio rūmus ir nusprendė būtinai aplankyti šią vietą. A Ekskursijos aprašyme buvo sakoma, kad dėl priežasčių, kurios bus atskleistos atvykus į vietą, už šią kelionę nereikia mokėti iš anksto. Reikėjo tik iš anksto suderinti dieną ir laiką. Susidomėjęs neįprastu pasiūlymu, žmogus tą patį vakarą paskambino į rūmus ir susitarė dėl...

Skaityti daugiau

Istorija apie Ieškotoją

Ši istorija – apie vieną žmogų, kurį aš pavadinčiau Ieškotoju… Ieškotojas – tai tas, kuris ieško, bet nebūtinai tas, kuris randa. Tai ne tas, kuris būtinai žino, ko būtent jis ieško. Tai tas, kuriam gyvenimas – tai paieškos. Ir vieną dieną tokiam Ieškotojui kilo mintis, jog jis būtinai turi nuvykti į TĄ tolimą miestą. Pagalvojo ir pradėjo ruoštis. Jis mokėjo išgirsti tuos jausmus, kurie iškildavo giliausiuose jo sielos kloduose, todėl, palikęs visus savo reikalus, leidosi į kelionę. A Po dviejų dienų kelionės dulkėtais takais, Ieškotojas jau galėjo įžvelgti miesto kontūrus. Bet staiga jo dėmesį patraukė...

Skaityti daugiau

Plastinė sparnų operacija arba augimo etapai

Taip, kaip vikšras tampa drugeliu, taip ir mes praeiname tam tikrus augimo etapus. Susitikę su vidinio nepatogumo, nepasitenkinimo pojūčiu, mes beveik visada keliaujame ta pačia spirale. Beje, bet kuriame etape mes galime sustoti ir gyventi toliau. Vienintelis dalykas, kuris mus stumia į priekį – svarbiausias, taip lengvai aptinkamas, stebint vaikus, ir toks išsibarstęs suaugusiųjų pasaulyje – prasmės paieškos. A Atsikratyti to vidinio nepasitenkinomo, diskomforto mes bandome paprasčiausiais būdais. Visų pirma, mes tiesiog jį neigiame. Juk viskas gerai. Visi taip pat. Mes taip pat gavome į kailį. Ir ką? Išaugom. Vėliau mes pradedame ieškoti kaltų. Tai – vaikystės trauma....

Skaityti daugiau

Ko verta mokytis?

Dažnai dalykai, kuriuos mes įpratę daryti, mus uždaro į spąstus ir įšaldo mūsų gyvenimą. Mokydamiesi naujų įpročių, savybių, požiūrių, mes išsilaisviname ir suteikiame gyvenimui daugiau spalvų. Kai mes išmokstame kažką naujo, tai mus pagauna ir neša gyvenimo upe pirmyn. Ko vertėtų pasimokyti, kad gyventi būtų smagiau ir paprasčiau?   Liaukitės vertinti kitus žmones. Ne visada verta apie žmones spręsti pagal tai, ką jie jums parodo. Tai, ką jūs pamatėte, tėra ta dalis, kurią žmogus norėjo jums parodyti, arba ta, kurią išprovokavo stresas ir skausmas. Labai dažnai mes padarome skubotas išvadas, sukeldami sau ir kitiems nerimą, skausmą ar pyktį....

Skaityti daugiau

Melagingos mintys, kurios atitraukia nuo to, ko mes norime

Mūsų protas – nuostabi erdvė, kurioje gali gimti įkvepiantys kūriniai, įdomios idėjos, patrauklūs paveikslai. Bet taip pat čia kuriamos ir ne mažiau išradingos “pasakos” apie save ir gyvenimą, puokštės pasiteisinimų, daugybė “atsiprašymų” ir visa tai, kas mus įtikina, jog nereikia daryti to, kas tikrai bus naudinga. Ir nors tai žinome, bet dažnai kažkodėl pasirenkame tai, kas gerai pažįstama, įprasta ir negresia jokiais pokyčiais. Nors ir suprantame, kad diena iš dienos darant tą patį, kitaip nebus niekada, bet ir toliau tęsiame šią nesibaigiančią istoriją.   Kokias gi “pasakas” suokia mums protas? Štai kelios, gan dažnai sutinkamos istorijos.   Kitos tai...

Skaityti daugiau

Tėčio laiškai dukrai

Psichologas Kelly Flanagan rašo savo dukrai laiškus įvairiausiomis temomis - tarsi žinutes butelyje su išmintingais patarimais ateičiai. Savo tinklaraštyje psichologas rašo: “Šį laišką parašiau savo dukrytei, bet aš noriu jį skirti kiekvienai suaugusiai moteriai, kurią sutikau savo kelyje. Moteriai, kuri niekada negirdėjo tokių žodžių iš savo tėvo. Taip pat aš jį skiriu berniukų – būsimų vyrų kartai, kuriems reikia išgirsti apie iš tikrųjų svarbius dalykus. Ar mano mažoji mergytė sutiks mylintį pakeleivį visam gyvenimui, priklauso nuo to, ar bent vienas iš jūsų nepamirš to, kas yra svarbu.” Štai keli iš laiškų, surinkusių tūkstančius skaitytojų. A ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥ A TĖČIO LAIŠKAS DUKRAI APIE...

Skaityti daugiau

Du keliai. Kuriuo einate?

Gyvenime yra du keliai - meilės kelias ir baimės kelias. Šie du keliai – tai visiškai skirtingi pasauliai. Tai - atskaitos taškas, padedantis išsiaiškinti, kuo paremtas mūsų gyvenimas, kas mums svarbu ir kur mes einame. Tokio atskyrimo reikia mūsų logiškai mąstančiam protui, kad jam būtų lengviau suprasti įvykius ir bent kažkiek paaiškinti mūsų sprendimus. Kokie gi šių kelių ypatumai? Juos nuostabiai atskleidžia meksikiečių autorius Migelis Ruizas savo knygoje "Meilės menas". A A MEILĖ NEKURIA ĮSIPAREIGOJIMŲ. Baimė – tai nuolatiniai įsipareigojimai. A Eidami baimės keliu, mes vienus ar kitus dalykus darome tik dėl to, kad privalome. Mes tikimės, kad ir kiti elgsis...

Skaityti daugiau

Jeigu aš pykstu…

Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad aš tavęs nemyliu. Priešingai - tai reiškia, kad tu priartėjai prie manęs ir esi man svarbus.   Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad noriu su tavimi išsiskirti. Tai reiškia, kad noriu atrasti ryšį su tavimi ir viską išsiaiškinti. Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad su manimi neįmanoma susikalbėti.   Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad noriu tau pakenkti. Tai reiškia, kad aš noriu susitarti prieš tai, kai mes pradėsime vienas kitą skaudinti.   Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad tu esi blogas. Tai reiškia, kad tu padarei tai, kas man nepatinka.   Jeigu aš pykstu,...

Skaityti daugiau

Tavęs nėra per daug…

Paklausyk. Dabar. Tavęs nėra per daug. Tavęs niekada nebuvo per daug. Ir niekada nebus. Tokia mintis pati savaime yra absurdiška. Nes tu gimei, kad būtum ta, kas esi. Visa. Be jokių išimčių. Ne smulki prisitaikanti dalelė. Ne sumažinta versija išblukusiomis spalvomis ir nugludintais kampais. Ne. Tu atėjai į šį pasaulį tam, kad pulsuotum-mylėtum-verktum-jaustum. Ir jeigu kažkas sako, kad tavęs yra per daug, vienintelė tiesa, kurią tau reikia prisiminti:   tikėtina, kad jie niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus pakankamai arti tavęs…   Todėl, kad tu, mergyt, esi saulė ir mėnulis, ir žvaigždės. Tu – galia, valdanti potvynius ir atoslūgius. Tu – nekontroliuojamas klyksmas pilnatyje....

Skaityti daugiau