pakilti

Mano dryžuotas gyvenimas

Jis atėjo pas mane pačiu sunkiausiu momentu. Tada, kai smulkios nesėkmės, nemalonumai ir kiti nesmagumai pasiekė tokį kiekį, jog susiliejo į vientisą, tamsią ir pabaigos neturinčią juodą juostą.   Teisybę sako “Bėda viena nevaikšto”. Tikrai nevaikšto. Atrodo, kad viena smulki bėda užsuka į mano erdvę, apsidairo, pamato, kad čia yra vietos pasilinksminti ir ima šaukti iš pasitenkinimo: “Ei, chebryte, lėkit čia, bus smagu!” O po tokio kvietimo visa gauja pačių įvairiausių bėdų sugarma ir pradeda trypti švelnią mano sielos pievelę. Viską suėdusios ir sunaikinusios, leidžiasi ieškoti kitos aukos, vietoje žaliuojančios vejos palikdamos sutryptą lauką ir šviežiai garuojančias...

Skaityti daugiau

Mažos Vilties istorija

Maža Viltis gimė baimėje, tamsoje, neviltyje ir bejėgiškume, tada, kai gyvenimas atrodė nebepakeliamas, rankos nusviro, gerklėję įstrigęs gumulas pradėjo smaugti, o širdį suspaudė pačios blogiausios nuojautos. Nykus ir paniuręs atrodė pasaulis, ir daugelis pasidavė, manydami, kad taip gyventi - nepakeliama. Bet buvo ir kiti – tie, kurie norėjo gyventi ir ieškojo būdų išlikti net ir tokioje atšiaurioje bei kupinoje pavojų vietoje. Būtent jie ieškojo ir rasdavo bent menkiausią atramą Mažoje Viltyje.   Viltis buvo labai maža ir trapi, ir buvo visiškai neaišku, kaip jai pavyksta atlaikyti aplink siaučiančias audras bei viesulus, ir tą nežmonišką šaltį, sukausčiusį visas gyvas būtybes....

Skaityti daugiau

Pasaka apie prisirišimus

- Ei, ką jūs darote? Kam jūs tą virvę man rišate? - Vykdytojai mes. Iš Dangiškosios Kanceliarijos. Dabar čia realybės šou vyks – jūsų norus pildysime. - Tai ir pildykite norus! Man labai smagu bus. Tik ta virvė ką čia veikia? - Mums liepta jūsų norus pildyti tiesiogine šių žodžių prasme. Vat jūs, pavyzdžiui, prie savo vyro labai prisirišusi. Ir svajojate, kad ir jis prisirištų prie jūsų taip pat stipriai. - Ach, na taip, dar ir kaip svajoju. Juk tai mano vyras – vienintelis ir mylimiausias. Šeimoje visi turi būti prisirišę vieni prie kitų, kad neišskiriami būtų. - Tai va,...

Skaityti daugiau

Pasaka apie Gerą Mergaitę

Gyveno kartą Mergaitė. Ir buvo ji labai gera. - Ach, tu mano džiaugsme, kokia tu pas mane atsakinga, - glostė galvą mama, o Mergaitė džiaugėsi, kad mamai gera. - Kokia paklusni jūsų mergaitė! – gyrė ją kaimynai ir Mergaitei buvo smagu, kad ją įvertino. - Kokia stropi mokinė! – žavėjosi mokytojai ir Mergaitei patiko, kad ją pastebi. - Kokia gabi studentė! – kalbėjo dėstytojai universitete ir Mergaitė stengėsi dar labiau. Na, Mergaitė buvo labai ir labai gera. Bet visos mergaitės anksčiau ar vėliau suauga ir ateina laikas kurti savo gyvenimą. Ir tada prasidėjo stebuklai. Nelabai geros ir net visai negeros mergaitės...

Skaityti daugiau

Septynios istorijos apie Svajones

PIRMOJI ISTORIJA A Vienas žmogus visiškai nemokėjo svajoti. Jis galvojo, kad svajonės – žalinga nesąmonė ir gyveno pagal principą “geriau žvirblis rankoje, nei gervė danguje”. Kai Svajonė nedrąsiai belsdavosi į jo langą, jis piktai pamodavo ranka ir vydavo ją rūsčiu “Škac!”…jis tiesiog negalėjo pakęsti to lengvo plazdenimo ir šnarėjimo. Reikėjo gyventi, dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, rūpintis duona kasdienine ir nebuvo laiko įvairiausiems efemeriškiems kliedesiams. Gyveno žmogus “kaip visi”, paseno “kaip visi” ir štai – atėjo atsisveikinimo diena. Gulėjo jis pataluose, o šalia jo nedrąsiai stovėjo visos jo Svajonės. - Kodėl gi aš nugyvenau tokį ilgą ir liūdną gyvenimą? – paklausė...

Skaityti daugiau

Pasaka apie savęs paieškas

Vieną dieną ji suprato, kad gyvenimas neturi jokios prasmės, nes kažkur pakeliui ji pametė save. O gal net ir nebuvo radusi. Taip ir gyveno – iš inercijos ir įpročio.   Jeigu gyvenimas neturi prasmės, reikia kažką keisti. Šį variantą ji ir pasirinko, bet kaip tai daryti, ji nežinojo, o su kuo pasitarti, taip pat nebuvo. Ir todėl liūdėjo, jaudinosi ir blaškėsi. Ji suprato, kad ilgiau tai negali tęstis, nes įtampa sekino. Bet būna juk visokių stebuklų – toks įvyko ir šį kartą.   Vieną naktį ji susapnavo keistą sapną. Ją aplankė kiemsargis, nešinas milžiniška šluota, ir priekaištingai linguodamas galva,...

Skaityti daugiau

Stebuklingas rytas arba jeigu aš būčiau fėja…

Stebuklingas rytas – štai apie ką aš svajoju…Kai aš staiga pramerksiu akis ir suprasiu, kad aš – tai visai ne aš, o pati tikriausia fėja! Jeigu aš būčiau fėja, rytais kelčiausi be žadintuvo pagalbos, o su pirmaisiais saulės spinduliais. Pašokčiau iš lovos gaivi ir žvali, nes miegas buvo fantastiškai geras su stebuklingais sapnais, o ne tais košmarais, kurie sapnuojasi vakare pasižiūrėjus serialų ir žinių...

Skaityti daugiau

Kai aplanko stebuklas

Gyveno kartą mergaitė, kuri netikėjo stebuklais. Nuo vaikystės ją mokė, kad galima pasikliauti tik žmogaus protu, tad ji tuo ir patikėjo. Bet stebuklai egzistuoja, nepriklausomai nuo to, tikime mes jais ar ne. Ir kiekvienam yra skirtas net ne vienas, o daugybė pačių įvairiausių stebuklų. Tačiau tik tie, kurie jais tiki, džiaugiasi ir sako “O, stebuklas!”, o mūsų mergaitė sakydavo “atsitiktinumas” arba “na, pasisekė, ir ką?” Kaip galvojate, kurių žmonių gyvenime daugiau džiaugsmo? Teisingai - tų, kurie tiki stebuklais. Juk ir stebuklai, ir džiaugsmas gyvena Širdyje, susikibę už rankų. O Protas…juk jam nereikia emocijų, jam nereikia nei džiaugsmo,...

Skaityti daugiau

Kregždės ir vištos

Kartą kregždės, skrisdamos į pietus, nutūpė atsipūsti medyje, po kuriuo buvo vištidė. Kregždutės ėmė aptarinėti, kaip smagu bus joms pietuose, kaip ten gera ir šilta. Jų pokalbį nugirdo viena višta. Ilgai klausėsi šių nuostabių pasakojimų ir kai kregždutės nuskrido, ji pagalvojo: “Noriu ir aš į pietus! Juk smagu būtų. Kuo aš blogesnė už kregždes? Sparnai vietoje, plunksnų yra ir viskas taip, kaip ir turi būti.” Taip pagalvojusi, višta tvirtai nusprendė skristi į pietus. Jos palydėti susirinko visa palaikymo komanda. Juk jų vištidės istorijoje tokio įvykio dad nebuvo. Višta sukaupė visą drąsą, užsirioglino ant tvoros, pasisuko į...

Skaityti daugiau

Kaip jaunuolis laimės ieškojo

Žmogelis pakvietė sūnų ir pasakė: - Sūnau, aš jau greitai mirsiu ir noriu, kad tavo gyvenimas būtų laimingas. - Pasakyk man, ką gi man reikia padaryti, kad būčiau laimingas? – paklausė sūnus. - Keliauk į pasaulį, apsižvalgyk, ir sužinosi atsakymą, kaip rasti laimę. Mirus tėvui, jaunuolis susiruošė ir iškeliavo. Ilgai ėjo ir priėjęs upę pamatė: upės krante ganosi senas, nukriošęs ir alkanas arklys. - Kur tu eini, jaunuoli? – netikėtai prabilo arklys. - Einu aš laimės ieškoti. O gal tu žinai, kur ją rasti? - Paklausyk…štai ką aš tau papasakosiu, - atsakė arklys. – Kai aš buvau jaunas, visi manimi džiaugėsi, rūpinosi,...

Skaityti daugiau