Dar prieš 2000 metų graikų filosofas Epiktetas pasakė: “Žmones neramina ne tie dalykai, kurie atsitinka jų gyvenime, o jų susikurtas požiūris ir nuomonė apie tai”. Tai patvirtina ir šiuolaikinis mokslas. Vienas žymių Amerikos psichologų, mokslų daktaras Albertas Ellis, sukūręs racionalaus emocinio elgesio terapiją, moksliškai įrodė, kad ne gyvenimo įvykiai yra mūsų sielojimosi priežastis, o mūsų reakcija į tai, kas vyksta. Taigi…
Lengviau pasakyti, nei padaryti? Štai trys paprasti žingsniai, nuo kurių ir galite pradėti.
1. Nuraminkite savo protą.
Kai jūs esate neapibrėžtoje situacijoje, jūsų protas pradeda panikuoti. Todėl jam ir reikia padėti nurimti. Šiuo atveju nurimti ir reiškia nurimti ☺ Aš ne apie pozityvą ir garsius šūkius “viskas bus gerai”. Taip, gerai bus, bet dabar – jūsų galvoje chaosas ir panika. Todėl neapgaudinėkite savęs – šią akimirką jums blogai. Kontrolę praradęs protas štampuoja mintis vieną po kitos, o su kiekviena nauja mintim kuriasi vis didesnė drama. Nuraminkite šiuos begalinius plepalus. Nesikabinkite į tas mintis. Tiesiog leiskite joms plaukti ir stebėkite jas, o garsiausioms – raskite argumentų, įrodančių, kad nėra jokios dramos, kad tai – laikinas reiškinys ir situacija, kurią jūs anksčiau ar vėliau išspręsite. Duokite sau laiko ir erdvės. Atsitraukite nuo situacijos ir pasižiūrėkite į ją iš šalies. Ar tikrai viskas taip dramatiška?
Leiskite sau pailsėti. Padarykite pauzę. Taip, jūs turite įsipareigojimų, jūs turite tikslų, šalia jūsų yra žmonės, kuriems jūs rūpite. Bet pauzė jums būtina. Kitaip jūs sudeginsite save iš vidaus, prarasite likusią energiją, o rezultato negausite jokio. Atkreipkite dėmesį, kad įtemptose situacijose kvėpavimas beveik sustoja, todėl pradėkite stebėti savo kvėpavimą ir kvėpuokite giliai. Raskite ramią vietą, kur jūs galite pabūti vieni, ir įsiklausykite į savo vidų. Toks atsitraukimas – būtinas, kai atrodo, kad negali nieko pakeisti.
2. Pakeiskite savo dėmesio objektą.
Kai jūs matote savo mintis, kai jūs pripažįstate savo emocijas, jūs galite sąmoningai nukreipti savo dėmesį kitur – nuo to, kas jus tempia žemyn, į tai, kas jus įkvepia. Susikoncentruokite į tai, ką jūs galite padaryti šioje situacijoje – į konkretų, logišką ir svarbų veiksmą. Susitelkite į vieną vienintelį klausimą “Ką aš galiu padaryti?”. Užduokite jį sau dešimt, šimtą ar tūkstantį kartų. Ir atsakymai ateis. Aiškūs ir konkretūs. Nes…beviltiškų situacijų nėra, yra tik beviltiškai mąstantys žmonės. Neleiskite skausmui sunaikinti žinojimo, kad jums būtinai viskas pavyks.
3. Prisiminkite savo kūną.
Mūsų kūnas atspindi tai, kas vyksta mūsų galvoje: įtampos lygiu, kvėpavimo dažnumu, judesių greičiu. Kūnas reaguoja į kiekvieną mūsų mintį, į kiekvieną kilusį klausimą, į kiekvieną ištartą žodį. Kūnas ir protas – neatsiejami, o tai reiškia, kad vienas daro įtaką kitam. Ir jeigu šią akimirką jūsų protas vis dar panikuoja, padėkite jam nurimti kūno pagalba. Atsistokite tiesiai, pajauskite visą savo kūną – kiekvieną kūno dalį, išsitieskite, atpalaiduokite pačius, atpalaiduokite veido raumenis. Nors ir nelabai norisi šypsotis – nusišypsokite sau. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite – tiek kartų, kiek norėsite. Pašokinėkite. Įsijunkite muziką ir pradėkite šokti. Šokite taip, kaip nešokote dar niekada ☺ Strykčiokite, maivykitės, darykite kūlversčius. Darykite tai, ką norės daryti jūsų kūnas. Jums tereikia jį išgirsti.
O ką galvojate Jūs? :)