Prašau, nepasakok man apie “visišką sąmoningumą” ar “gyvenimą absoliute”.
Aš noriu pamatyti, kaip tu elgiesi su savo partneriu. Su savo vaikais, tėvais, su savo kūnu.
A
Prašau, nepasakok man apie atskiro “aš” iliuziją ar apie tai, kaip tu pasiekei visiškos palaimos būseną tik per septynias dienas.
Aš noriu pajausti tikrą, neapsimestinę šilumą, sklindančią iš tavo širdies.
Aš noriu išgirsti, kaip tu moki klausytis.
Kaip tu priimi informaciją, kuri neatinka tavo asmeninės filosofijos.
Aš noriu pamatyti, kaip tu bendrauji su žmonėmis, kurie nesutinka su tavimi.
A
Nesakyk man, kad tu pabudai ir išsilaisvinai iš ego.
Aš noriu pažinti tave ne žodžiuose.
Aš noriu žinoti, kaip tu jautiesi, kai tave ištinka nesėkmė.
Kai tu visiškai pasineri į skausmą ir nepasimetinėji nepažeidžiamu.
Kai tu jauti savo įniršį, bet nepuoli į prievartą.
Kai tu ramiai leidi sau išgyventi sielvartą, bet netampi jo vergu.
A
Kai tu jauti savo gėdą, bet nepradedi žeminti kitų.
Kai tu suklysti ir gali pripažinti tai.
Kai tu pasakai “atleisk” ir iš tikrųjų tai padarai.
Kai tu būni tikru žmogumi savo nuotabiame dieviškume.
A
Nekalbėk su manimi apie savo dvasingumą, drauguži.
Man tai nėra labai įdomu.
A
Aš tiesiog noriu susitikti su TAVIMI.
Pažinti tavo nuostabią širdį.
Suprasti puikų žmogų, siekiantį šviesos.
A
PRIEŠ ŽODŽIUS APIE “DVASINGĄ ŽMOGŲ”.
PRIEŠ VISUS ĮMANTRIUS ŽODŽIUS.
Autorius Jeff Foster / vertė Ilona Tamošiūnienė
O ką galvojate Jūs? :)