pakilti

Tavo gyvenimo ekskursija

Kartą žmogus leidosi į kelionę. Atvykęs į tolimą šalį, įsigijo kelionių vadovą, kuriame buvo aprašytos visos ekskursijos į salose esančias pilis. Jame taip pat buvo nurodytos visų pilių lankymo dienos ir valandos. Versdamas puslapius, žmogus atkreipė dėmesį į ypatingą pasiūlymą “Tavo gyvenimo ekskursija”. Nuotraukose jis pamatė nerėgėto grožio rūmus ir nusprendė būtinai aplankyti šią vietą.

A

Ekskursijos aprašyme buvo sakoma, kad dėl priežasčių, kurios bus atskleistos atvykus į vietą, už šią kelionę nereikia mokėti iš anksto. Reikėjo tik iš anksto suderinti dieną ir laiką. Susidomėjęs neįprastu pasiūlymu, žmogus tą patį vakarą paskambino į rūmus ir susitarė dėl apsilankymo. Prie įėjimo į rūmus jį pasitiko sargybinis.

A

– O kiti lankytojai jau įėjo į vidų?

A

– Kiti? Apsilankymas rūmuose yra individualus ir mes neteikiame gido paslaugų.

A

Tuomet sargybinis trumpai papasakojo žmogui rūmų istoriją ir paminėjo svarbiausius lankytinus objektus: paveikslus ant sienų, šarvų kolekciją antrame aukšte, karinius pabūklus salėje po laiptais, katakombus ir kankinimo kamerą požemiuose. Pabaigęs pasakojimą, jis įteikė svečiui šaukštą ir paprašė jį laikyti rankoje.

A

– O kam to reikia? – susidomėjo žmogus.

A

– Mes neimame mokesčio už įėjimą, o ekskursijos kainą nustatome taip: kiekvienam lankytojui duodame šaukštą, užpildytą smulkaus smėlio smiltelėmis. Čia telpa lygiai šimtas gramų. Tada siūlome savarankiškai apžiūrėti rūmus. Ir tuomet sveriame smėlį, pasilikusį šaukšte po pasivaikščiojimo. Taip ir apskaičiuojame ekskursijos kainą – po monetą už kiekvieną išbarstytą gramą…

A

– O jeigu aš nieko neišbarstysiu?

A

– Tokiu atveju tavo apsilankymas bus nemokamas.

A

Lankytoją nustebino ir pradžiugino toks pasiūlymas. Sargybinis pripylė smėlio į šaukštą ir vyras leidosi į ekskursiją. Tvirtai laikydamas rankoje šaukštą, vyras lėtai pakilo laiptais. Viršuje, šalia salės su šarvų kolekcija, jis nusprendė neiti į vidų, nes vėjas galėjo išpūsti smėlį iš šaukšto, todėl ėmė leistis žemyn. Praeidamas pro pabūklų salę, jis suprato, kad apžiūrėti pabūklus galima tik persisvėrus per turėklus. Tai buvo nesaugu ir greičiausiai, kad iš šaukšto išbyrėtų visas smėlis, todėl eksponatus vyras apžiūrėjo iš tolo. Dėl tos pačios priežasties jis neaplankė ir požemių, nes leistis į juos reikėjo stačiais laiptais. Patenkintas jis sugrįžo į tą vietą, kurioje prasidėjo ekskursija. Tenai jo laukė sargybinis, pasiruošęs sverti šaukšte likusį smėlį.

A

– Neįtikėtina, bet jūsų šaukšte trūksta tik pusės gramo, – pasakė jis. – Sveikinu, ši ekskursija jums nieko nekainuos.

A

– Ačiū.

A

– Ar šis apsilankymas jums buvo malonus? – paklausė sargybinis.

A

– Tiesą sakant, nelabai, – kiek pasvarstęs atsakė vyras. – Aš visą laiką galvojau apie smėlį šaukšte ir nesidairiau aplink.

A

– O siaube! Žinot, aš padarysiu jums išimtį. Vėl jums duosiu šaukštą su smėliu, nes tokios taisyklės, bet jūs pamirškit jį. Eikite dar kartą į šią ekskursiją. Tik šį kartą jūs turite suspėti apeiti rūmus per dvylika minučių.

A

Negaišdamas nei akimirkos, vyras čiupo šaukštą su smėliu ir tekinas leidosi į antrą aukštą, greitu žvilgsniu apžiūrėjo eksponatus ir kūlversčiais nuskuodė laiptais į požemius, pakeliui barstydamas smėlį. Požemiuose jis užtruko tik kelias minutes, nespėjęs visko tinkamai apžiūrėti, nes laikas spaudė. Lyg ant sparnų nuskuodė į kitą salę, išbarstydamas šaukšte likusį smėlį. Pažiūrėjęs į laikrodį, vyras suprato, kad laikas jau baigiasi, todėl į pabūklų salę neužsuko, o nuskuodė link išėjimo. Padavęs sargybiniui tuščią šaukštą, žmogus smalsiai laukė, ką šis pasakys.

A

– Ką gi, šaukštas tuščias, bet jūs nesijaudinkite, kaip sutarėme, taip ir bus. Ekskursija jums nieko nekainuos. Bet gal šį kartą ji buvo malonesnė ir labiau patiko?

A

– Tiesą sakant, ne, – atsakė žmogus. – Aš visą laiką galvojau apie tai, kad tik suspėčiau. Labai skubėjau ir pakeliui išbarsčiau visą smėlį. Ir jokio tame malonumo…

A

Sargybinis šyptelėjo ir pasakė:

A

– Yra žmonės, kurie keliauja gyvenimu su noru viską gauti nemokamai, ir niekaip negali atrasti malonumo kelionėje. Yra ir kiti, kurie amžinai skuba, pakeliui viską pražiopsodami ir pamesdami. Jie taip pat neatranda jokio malonumo. Ir tik nedaugelis   suvokia gyvenimo išmintį. Jie ištyrinėja kiekvieną gyvenimo kampelį ir mėgaujasi kiekviena akimirka. Jie žino, kad už viską teks susimokėti, bet supranta: gyvenimas vertas to…

A

O kokia jūsų gyvenimo ekskursija?

A

Įstrigote atidėto gyvenimo istorijoje? Kviečiu iš jos išsivaduoti ČIA >>>

A

Ačiū už Tavo mintis!

comments

Komentarai