pakilti

Kaip jaunuolis laimės ieškojo

Žmogelis pakvietė sūnų ir pasakė:

– Sūnau, aš jau greitai mirsiu ir noriu, kad tavo gyvenimas būtų laimingas.

– Pasakyk man, ką gi man reikia padaryti, kad būčiau laimingas? – paklausė sūnus.

– Keliauk į pasaulį, apsižvalgyk, ir sužinosi atsakymą, kaip rasti laimę.

Mirus tėvui, jaunuolis susiruošė ir iškeliavo. Ilgai ėjo ir priėjęs upę pamatė: upės krante ganosi senas, nukriošęs ir alkanas arklys.

– Kur tu eini, jaunuoli? – netikėtai prabilo arklys.

– Einu aš laimės ieškoti. O gal tu žinai, kur ją rasti?

– Paklausyk…štai ką aš tau papasakosiu, – atsakė arklys. – Kai aš buvau jaunas, visi manimi džiaugėsi, rūpinosi, maitino ir girdė. Man net eiti nereikėjo niekur, viską prie burnos atnešdavo. Dirbt niekad nedirbau, kiti man visai nerūpėjo…ir aš galvojau, kad laimingesnio už mane visame pasaulyje nėra. O dabar aš senas ir kitiems visai nerūpiu. Todėl sakau tau, jaunuoli, saugok savo jaunystę. Tik ne taip saugok, kaip aš. Nelauk, kad viskas būtų padaryta kitų rankomis. Darbuokis. Kitų džiaugsmais džiaukis. Nebijok rūpesčių. Tada iki pat senatvės šalia tavęs bus ir meilė, ir rūpestis. Ir laimė tuomet bus su tavimi.

Išklausęs arklio pasakojimą, jaunuolis leidosi toliau. Ilgai jis ėjo ir staiga mato – gyvatė ant kelio guli.

– Kur gi tu keliauji, jaunuoli? – sušnypštė gyvatė.

– Keliauju po pasaulį, noriu sužinoti, kur man laimę rasti.

– Paklausyk, ką aš tau pasakysiu, – pratarė gyvatė. – Visą gyvenimą aš didžiavausi savo nuodingu geluonimi. Galvojau, kad esu stipresnė už visus, nes bijojo manęs. O išėjo, kad be reikalo aš taip galvojau. Visi manęs nekenčia, kiekvienas nori nudobti. Ir dabar aš slėpiuos nuo visų. Pati visų bijau. Tavo burnoje taip pat yra geluonis – liežuvis. Žiūrėk, kad tavo žodžiai be reikalo nežeistų kitų. Tuomet nugyvensi savo gyvenimą be baimės, nereikės tau nuo nieko slėptis. Ir laimę savo tuomet atrasi.

Jaunuolis nukeliavo tolyn. Ėjo jis, ėjo ir pamatė medį. O medyje – paukštį ryškiomis, žėrinčiomis plunksnomis.

– Ei, jaunuoli, kur keliauji? – paklausė paukštis.

– Keliauju aš po pasaulį, laimės ieškau. Gal tu žinai, kur ją rasti?

– Paklausyk, ką aš tau pasakysiu. Tu, tikriausiai, jau seniai keliauji. Tavo veidą nugulė dulkės, drabužiai suplyšo. Pats į save nepanašus. Pakeliui sutikti žmonės nuo tavęs nusisuka. Ir laimė su tavim nenorės susipažinti. Prisimink mano patarimą: tegu viskas tavyje būna gražu. Tuomet ir aplink tave viskas bus gražu. Tada ir laimę savo pamatysi.

Ir jaunuolis grįžo namo. Dabar jis žinojo, kad nereikia laimės niekur ieškoti…

Ačiū už Tavo mintis!

comments

Komentarai