pakilti

Pasaka apie Žvaigždes

Tai nutiko mūsų laikais. Gyveno trys draugės, kurios svajojo tapti Žvaigždėmis. Ne, ne, jų visiškai nedomino nei astronomija, nei kosmonautika, nei šviečiantys dangaus objektai. Jos tiesiog norėjo būti Žvaigždėmis. Tomis, kurios maudosi šlovės spinduliuose, dalina autografus gerbėjams, dalyvauja televizijos laidose ir puikuojasi gliancinių žurnalų viršeliuose. Štai tokiomis Žvaigždėmis ir svajojo būti šio pasakojimo herojės. Juk šiais laikais tai taip madinga!

A

Pirmoji draugė didžiavosi ryškia savo išvaizda ir stipriu balsu, antroji puikavosi ilgomis kojomis ir liekna figūra, o trečioji….O ką trečioji? Ji niekuo neišsiskyrė. Žemo ūgio, tvirto sudėjimo ir įprastos išvaizdos.

A

Ir štai, pirmoji nusprendė, kad bus dainininkė, antroji pasirinko modelio kelią, o trečioji…

A

– Nebūsi tu Žvaigžde, – gailiai dūsavo draugės, kritiškai žvelgdamos į “nelaimingąją”. – Tavyje nėra nieko išskirtinio. Nei dainuoji, nei šoki, nei eilių rašai. O ir kojos tavo stambokos, trumpos ir dar šiek tiek kreivos…Vargšelė…ir kaip gi tu gyvensi?

A

Trečioji negalėjo prieštarauti, juk viskas, ką sakė draugės, buvo tiesa. Bet ką gi padarysi, kas jau duota, tas duota. Nors į klausimą “O kaip gyventi?” ji turėjo aiškų ir tvirtą atsakymą: “Ilgai ir laimingai!”

A

Mūsų herojės buvo užsispyrusios, o jų žvaigždiškos svajonės – neįprastai ryškios, todėl jos atkakliai siekė savo tikslų. Ir po kiek laiko pirmoji tapo estrados soliste, antroji – modeliu, o trečioji…

A

Trečioji suprato, jog žvaigždiškas gyvenimas skirtas ne jai, ir todėl įstojo ten, kur nebuvo nei populiaru, nei madinga, nei prestižą žadėjo – į žemės ūkio akademiją. Augalai jai patiko nuo pat vaikystės, todėl nusprendė “Jeigu jau nelemta būti Žvaigžde, tai bent gyvenime užsiimsiu tuo, kas man patinka.”

A

Taip likimas išblaškė drauges po skirtingus miestus ir visos nuėjo savo pasirinktais keliais. Bet kad visiškai neprarastų ryšio, susitarė kartą per metus susitikti mylimiausioje kavinukėje vaikystės mieste, kuriame teliko gyventi mūsų trečioji herojė.

A

Reikia paminėti, kad siekdamos savo žvaigždiškų svajonių, jos nemažai ir nuveikė.

Ta, kuri dainininkė, rengė koncertus, turėjo būrį gerbėjų, dalino autografus ir keliavo po pasaulį.

Ta, kuri pasirinko modelio karjerą, spindėjo ant podiumų, pristatinėjo garsiausių dizainerių drabužius, dalyvavo fotosesijose ir net tapo žurnalo “Pati nuostabiausia” veidu.

O trečioji, pabaigusi mokslus, įsidarbino oranžerijoj ir augino pačias įvairiausias gėles.

A

– Ak, jaunųjų atlikėjų konkurse aš vos nelaimėjau pirmosios vietos!  – pasakojo Dainininkė. – Man pritrūko tik vieno balo! Jūs įsivaizduojat, koks tai buvo jaudinantis momentas?! Žiūrovai mane tiesiog apipylė gėlėmis!

– O mane pakvietė į mados savaitę Milane, – gyrėsi antroji. – Ten vyko garsiausių pasaulio dizainerių kolekcijų pristatymas. Mano pasirodymas vainikavo renginį…vilkėjau vestuvine suknele, o rankose laikiau tokią nuostabią gėlių puokštę!

– O aš auginu gėles, – pasidalino trečioji. – Gali būti, kad jūsų puokštėse buvo ir mano užaugintų gėlių.

– Na ką tu! – vienu balsu šūktelėjo abi Žvaigždės. – Mums dovanoja labai labai brangias puokštes! Iš atvežtinių gėlių. Kur jau tavosios…Gėlininkė negali tapti Žvaigžde, nieko jau nepadarysi. Bet tu nenusimink, mes vis vien tave mylim, nors tu ir ne Žvaigždė!

A

Beje, be reikalo jos taip galvojo. Nes tam, kad būtum Žvaigžde, visiškai nebūtina lipti į sceną ar žingsniuoti podiumu. Yra ir kitų kelių…

A

Trečioji mūsų pasakojimo herojė visa širdimi mylėjo oranžerijos gyventojus, bet ypatingai jai patiko astros. Šios gėlės buvo panašios į žvaigždes ir jai priminė jos žvaigždišką svajonę. “Ką gi, jeigu jau nelemta man būti Žvaigžde, bent jau būsiu žvaigždžių apsuptyje”, – galvojo ji. Ir visa galva pasinėrė į astrų pasaulį.

A

Ji modifikavo įvairias rūšis, išgaudama pačias netikėčiausias žiedų spalvas. Savo gėlėmis ji rūpinosi taip, kaip mama rūpinasi vaikais. Ir gėlės atsidėkojo jai tokia pat meile: atrodė, kad jos pasiruošusios bet kokiems, net ir patiems stebuklingiausiems pokyčiams, kad tik nudžiugintų savo “mamytę”. Jos auginamos gėlės turėjo vieną ypatumą: kiekvienas žiedas skleidė švelnų spindesį, tarytum iš dangaus į jį būtų įkritusi tikra žvaigždė. O taip būna visuomet, kai gyva būtybė (o gėlės juk gyvos!) gauna daugybę Meilės. Štai kodėl jos ir spindėjo lyg mažos žvaigždutės!

A

Tai buvo taip neįprasta, žavu, stebuklinga! Savo pasakiškas gėles mūsų pasakojimo herojė vadino “žvaigždinėmis astromis”, visų pirma, dėl jų spindesio, kurį, atrodė, joms padovanojo žvaigždėtas dangus. O dar ir dėl to, jog graikų kalboje žodis “astra” reiškia “žvaigždė”. Tad dabar ji turėjo žvaigždiškas žvaigždes! Ir tai jų spindesį tik stiprino.

A

Netrukus apie jos “žvaigždines astras” kalbėjo visame pasaulyje. Jos gėlės buvo tokios gražios ir neįprastos, jog kiekvienas norėjo įsigyti sėklų. Ir ji mielai dalinosi. Tačiau niekas negalėjo išauginti tokių nuostabių žiedų – išaugdavo pačios paprasčiausios astros. Ir todėl visi labai norėjo nusipirkti bent šių nuostabių gėlių puokštę ir bent trumpai pasimėgauti stebuklingu jų žydėjimu. Gėlės buvo vertinamos brangiai, jų kaina prilygo aukso kainai. Ir todėl mūsų herojė netrukus galėjo nuostabioje vietoje pasistatyti namą, kurį apgaubė didžiuliu ir nuostabiu gėlynu su spindinčiomis įvairiaspalvėmis žvaigždutėmis.

A

…Kaip žinia, žemiškas Žvaigždžių amžius yra gan trumpas. Mažai Žvaigždžių jomis išlieka iki pat senatvės, dauguma perdega ir užgęsta gerokai anksčiau. Dar daugiau Žvaigždžių pasitraukia, užleisdamos savo vietą jaunoms, ką tik pasirodžiusioms orbitoje Žvaigždutėms, spindinčioms grožiu ir jaunyste.

A

Taip nutiko ir mūsų herojės draugėms. Išaušo diena, kai kvietimų ir pasiūlymų ėmė mažėti, o gerbėjai gėles nešė jau kitoms. Na, nieko nepadarysi, toks gyvenimas…

A

Ir štai, vieną dieną trijulė vėl susitiko mėgiamoje kavinukėje vaikystės mieste. Dainininkė atrodė tikrai įspūdingai, veide švietė akinanti šypsena, bet kažkodėl ji atrodė tokia netikra, lyg būtų mėginusi paslėpti kitus, nelabai linksmus jausmus. Modelis taip pat atrodė prabangiai, vilkėjo stilingais drabužiais, tiesia ir šiek tiek išdidžia laikysena tarytum sakė: “Tik nereikia manęs gailėti, su manim viskas gerai.” O trečioji draugė atrodė kaip visada: žemo ūgio, pilnutė, visiškai niekuo neišsiskirianti. Tik jos akys žerėjo žvaigždėmis, tarytum ji savyje būtų sutalpinusi visą dangaus gyventojų spindesį.

A

Kalbėjosi jos apie viską, tik šį kartą Žvaigždės nebeturėjo kuo pasigirti ir todėl pokalbis buvo gan nykus.

– Žinot, aš nutraukiau savo gastroles, – pratarė dainininkė. – Visas gyvenimas ant ratų…Jau pavargau. Labai noriu pailsėti.

– Visiškai tave suprantu ir palaikau, – linktelėjo Modelis. – Gyventi tokiu tempu, tokiu ritmu…Taip ir perdegti galima. Aš nusprendžiau nebedalyvauti madų šou, nes labai noriu pailsėti…

A

Trečioji atidžiai apžvelgė savo drauges ir iš tikrųjų pajautė jų stiprų nuovargį. Netikėtai ji pasiūlė:

– Merginos, ko mes čia kavinėje tūnom, važiuokime pas mane, ką? Pas mane sodas, sūpuoklės, hamakai. Ir labai daug gėlių. Pati geriausia vieta poilsiui – tylu, gražu ir džiaugsminga.

– O kodėl gi ne? – nusprendė draugės, kurios paskutiniu metu jautėsi labai vienišos. Juk po ryškaus ir intensyvaus Žvaigždžių gyvenimo buvo gan sunku persijungti į kitą ritmą, kuriame nei įvykių, nei veiksmo. Tad jos su džiaugsmu sutiko važiuoti į svečius ir bent kažkiek atsipūsti.

A

Pro vartelius įžengusios į kiemą, jos trumpam neteko žado. Visur, kiek tik akys matė, plytėjo spindintys gėlynai. Tiek skirtingų rūšių, kad ir suskaičiuoti buvo neįmanoma. Ir svarbiausia…svarbiausia, kad tai buvo “žvaigždinės astros”! Tos ypatingos gėlės, kurias dovanodavo tik patys ištikimiausi gerbėjai ir tik tikroms Žvaigždėms!

A

– Viešpatie…juk tai…tai…Kaip jos atsidūrė pas tave? Čia tikrai tavo namas? Gal tu tiesiog kokiam milijardieriui dirbi? Ar…sėkmingai ištekėjai? – net springdamos iš nuostabos klausinėjo draugės.

A

O kai jos sužinojo, jog jų kuklioji draugė ne tik šio namo savininkė, bet ir moteris, išvedusi “žvaigždines astras”, iš netikėtumo vos nenualpo.

A

– Kodėl tu nieko nesakei??? – klausinėjo sukrėstos draugės.

– Kaip nesakiau…juk sakiau, kad auginu gėles.

– Bet tu nesakei, kad esi Žvaigždė.

– Aš? Kokia jau aš čia žvaigždė? – nuoširdžiai nusikvatojo ji. – Vat mano astros – jos tikros žvaigždės. O aš tik jų “mamytė”. Man tiesiog patinka tai daryti. Ir labai džiaugiuos, kad mano gyvenime yra tiek daug Žvaigždžių. Ir mano gėlės, ir jūs!

A

– Kokia jau aš Žvaigždė? – netikėtai mostelėjo ranka Dainininkė. – Jeigu atvirai, mano žvaigždė jau užgęso. Viskas, laikas keisti veiklą.

– Ir mano žvaigždė atrodo gęsta, – liūdnai tarė Modelis. – Amžius…

– Tu pasirodei esanti protingesnė už mus abi, – padarė išvadą Dainininkė. – Tavo žvaigždės niekada neužges. Jos spindi visame pasaulyje ir apie jas visi kalba.

– Joms ir amžius nebaisus…net kai tau bus 100 metų, tavo astros ir toliau žydės, – pridūrė Modelis.

– Juk tai puiku, – nudžiugo trečioji draugė. – Tik sivaizduokite, mums visoms bus po 100 metų, o mes sodo terasoje gurkšnosime arbatą, ragausime uogienę ir grožėsimės žvaigždžių spindesiu. Žiūrėkite, kiek jų daug! Visoms užteks!

– Reikia gi šitaip…o mes tave užjautėm ir net kažkiek gailėjom. Galvojom, ir ką įdomaus ji rado kapstymesi su augalais. O tu štai į kokias aukštumas pakilai!

A

– Žvaigždės gali šviesti bet kokiame aukštyje, – tyliai atsakė trečioji. – Dabar aš tai tikrai žinau. Žvaigžde žmogų daro ne statusas, ne populiarumas…o Šviesa jo Širdyje, gimstanti iš Meilės tam, ką jis daro…

A

Pasaką lietuvių kalba parengė Ilona Tamošiūnienė / pasakos originalas čia >>>

A

Ačiū už Tavo mintis!

comments

Komentarai