Nejausk to, ką jauti…

Kažkada nuoširdžiai tikėjau, kad su manim kažkas negerai. Ypatingai su jausmų pasauliu. Nes kai būdavo liūdna, man sakydavo “ko čia liūdi, kitų užsiėmimų neturi?”. Kai aš pykdavau, girdėdavau, kad “geri vaikai nepyksta”. Kai man skaudėjo, jie sakė “ko pergyveni dėl smulkmenų, rimtų problemų nemačius?” Kai būdavo baisu, būtinai kas nors patardavo “nebijok, viskas bus gerai”. Ir dar daug visko apie tai, kad tai, ką jaučiu, yra neteisinga. O jeigu jaučiu tai, kas neteisinga, vadinasi, ir pati esu kažkokia neteisinga. Neišvengiama išvada.

Bet man pasisekė. Kai vieną dieną nutikęs gyvenimo skersvėjis nešė viską, kas pakeliui pasitaikė, nusinešė ir senas išvadas, pasiūlydamas galimybę jomis suabejoti ir paieškoti naujų.  Kaina už naujas išvadas, žinoma, ne pati smagiausia, bet jeigu, žmogau, aklai tiki tuo, ką tau sako artimieji, tolimieji ir madingos sociumo idėjos, reikia juk kažkaip pažadinti gyvenimui. Tai geriau taip, nei niekaip.

O jie ir toliau sakys “nepergyvenk, praeis”, “džiaukis, dar visas gyvenimas prieš akis”, “ko jaudintis dėl smulkmenų”, “ko nukabinai nosį, reikia į viską žiūrėti pozityviai”. Net ir tada, kai negalėsi kvėpuoti iš skausmo. Ne todėl, kad jie blogi, linkintys blogo ar kažin kokie neteisingi. Greičiausiai todėl, kad susitikus su sunkiais kito žmogaus išgyvenimais, viduje ima kirbėti nuosavi jausmai. Nemalonūs, tie, kurių neįmanoma išreikšti, su kuriais neaišku kaip būti, apie kuriuos negalima kalbėti, kurių reikia išvengti. Ir tada “viskas bus gerai” suveikia kaip dangtis, užvožiantis jausmų indą. Ir palengvėja. Jiems.

Bet tai nereiškia, kad tai, ką jauti šią akimirką, yra kažkaip neteisinga.

Nes esi žmogus. Gyvas. Sudėtingas. Su savo ypatumais. Ir tai, ką jauti, yra pats teisingiausias variantas, kuris tegali būti.

Idėja, kad yra kažin kokie “teisingi” ir “neteisingi” jausmai yra gan pavojinga. Nes anksčiau ar vėliau atsisuka prieš tikintįjį ja. Bandai atsisakyti savo jausmų, prisitaikyti prie tų, kurie geriau žino, kaip reikia jaustis, tada pradedi slopinti jausmus nesveikais įpročiais, vidinio kritiko balsu arba stengiesi prisiversti nebejausti. Nieko. O kai atsisakai išgyventi vienus jausmus, neišvengiamai sustabdai viską. Gyvybingumą. Energiją. Motyvaciją. Norus. Nes tam, kad nebejaustum, reikia įdėti labai daug vidinių pastangų ir resursų. Ir nebelieka niekam kitam. Bandymai save priversti džiaugtis (tada, kai liūdna) ar nusiraminti (tada, kai pyktis pasiruošęs ištaisyti situaciją) yra panašūs į bandymus sušildyti vandenį upėje, naudojant virdulį. Pili verdantį vandenį, pili, pili… Ir ką? Pavargai, jėgų nebėra, o rezultato jokio…

Visi jausmai yra reikalingi ir kiekvienas jausmas turi savo priežastis. Jausmai – tai signalai, pranešantys, kad kažkas vyksta ne taip, ne ten, ne apie tai.

• Gėda signalizuoja, kad išduodame save, savo vertybes, o mūsų veiksmai (ar neveikimas) griauna mūsų savigarbą. Gali paskatinti atsisukti į save, kelti klausimus, pradėti remtis savo vertybėmis.

• Kaltė praneša, kad padarėme realią žalą kitam žmogu ir jis dėl to kenčia, o mums tai svarbu, rūpi. Kaltė gali askatinti atsiprašyti, “išpirkti” savo kaltę, pakeisti elgesį. O dar, kaltė gali signalizuoti, kad prisiėmėme sau tai, kas nėra mūsų (pvz. kaltę dėl kito žmogaus jausmų ar gyvenimo).

• Nuoskaudos signalizuoja apie lūkesčių neatitikimą realybei. Ši emocinė reakcija į kito žmogaus elgesį, kurį mes suvokiame kaip nemeilę, parodo to žmogaus svarbumą. Gali paskatinti peržiūrėti savo lūkesčių realumą, pamatyti kitą ne per nuoskaudos filtrą, padėti tašką arba sukurti kokybiškai naujus santykius.

• Pasibjaurėjimas praneša apie tai, kad kažko yra perteklius, per daug, arba kažkas ne tai. Skatina arba sumažinti apimtį, arba atsitraukti. Susijusi su godumu ir saiko jausmu.

• Pyktis signalizuoja apie nepatenkintus poreikius arba pažeistas asmenines ribas. Duoda energijos spręsti netenkinančią situaciją (jeigu „neištaškomas“ aplinkiniams). Gali veikti kaip „nuskausmintojas“, t.y. paslėpia kitas sunkesnes emocijas.

• Neapykanta dažniausiai gimsta iš pasibjaurėjimo ir baimės arba pasibjaurėjimo ir nuoskaudų derinio, pastiprinamo negalėjimu atsiriboti nuo pasibjaurėjimo objekto. Mobilizuoja energiją sunaikinti tai, kas kelia neapykantą, bet gali sujungti stipriau nei meilė.

• Pavydas praneša, kad mums svarbu yra tai, ko mes pavydime (ką turi kitas, o mes neturime). Praneša apie trūkumą ir siunčia žinią, kad žmogus pavydi tik to, ką jis GALI turėti. Gali paskatinti realizuoti norus, poreikius, svajones, išgryninti savo unikalumą.

• Baimė praneša apie realią (arba įsivaizduojamą) grėsmę. Už baimės gali slėptis tie norai, kuriuos mes bijome pripažinti arba laikome juos nepriimtinais. Baimė – tai vedlys į vidinius resursus ir asmenines prasmes.

Ir nebelieka vietos atrodymui, kad tai, ką jaučiame, gali būti kažkaip neteisinga…

Kiekvienas žmogus turi teisę jausti viską. Niekas negali uždrausti nei man, nei Jums jausti to, ką jaučiame. Nes jeigu kitaip, anksčiau ar vėliau sustabdytų emocijų krūvis pasidaro toks didelis, kad nutinka “sprogimas”. Ir niekada neaišku, į kurią pusę nusvies ir su kokiomis pasekmėmis…

Todėl, naudingiau leisti sau jausti tai, ką jaučiame iš tikrųjų, o ne tai, ką mums primeta kaip teisingus jausmus.

Geriau pasikliauti savo pojūčiais, įsiklausyti į juos ir išmokti su jais būti taip, kad jie nepaskandintų.

Jeigu jaučiatės laimingi, Jūsų laimė yra tikra ir reali Jums.

Jeigu kenčiate, Jūsų kančia yra tikra ir reali Jums.

Jeigu mylite, Jūsų meilė yra tikra ir reali Jums.

Jeigu bijote, Jūsų baimė yra tikra ir reali Jums.

Ir tegu nebūna gėda, kai kam nors atrodo, kad jaučiate ne tą, ką turėtumėte jausti. Nes jeigu kažkam atrodo, svarbiausias tame ir yra atrodymas.

Niekam nebus geriau, jeigu apsimesite, kad jaučiate ne tai, ką jaučiate.

Būkite taikoje su savimi.

Jauskite tai, ką jaučiate.

Leisdami sau jausti, išlaisviname širdį ir praskaidriname protą. Ir veikia tai daug efektyviau, nei patarimai “nesijaudink, viskas bus gerai”…

P.S. Visiems suaugusiems žmonėms, kurie nori geriau pažinti savo emocijas, suprasti jų mechanizmus, atrasti būdus, kaip išgyventi jausmus, nepaskęstant juose – IŠSKIRTINIS projektas V.I.P. EMOCIJŲ DIRBTUVĖS >>> registruokitės ČIA >>>

---

Komentarai