Jeigu jūs vadinate save laisvu žmogumi tik todėl, kad gyvenate vienas, pasiekėte tam tikrą finansinės laisvės lygį arba todėl, kad jūsų vaikai gyvena savarankiškai, žinokite, kad tai neturi nieko bendro su tikrąja laisve. Tikroji laisvė yra ne išorėje, ji yra jūsų viduje.
Daug žmonių painioja sąvokas “būti laisvu” ir “išsilaisvinti nuo apribojimų”. Žinoma, kuo mažiau apribojimų, tuo daugiau yra laisvės, bet labai retai tokia laisvė yra tikra. Pavyzdžiui, pažiūrėkime į žmogų, kuris vadina save laisvu, nes nusprendė gyventi vienas. Toks žmogus gali išgyventi vienatvės akimirkas ar susidurti su finansiniais nesklandumais. Jo gyvenime gali būti sunkumų, kuris jis vertina kaip kliūtis, ribojančias jo laisvę.
Tą patį galima pasakyti ir apie žmogų, kuris vadina save laisvu dėl to, jog susikūrė puikią finansinę situaciją. Bet ir jis gali turėti sunkumų santykiuose su kitais, nesutarimų su artimaisiais ar draugais. Toks žmogus gali bijoti, kad jis reikalingas tik dėl pinigų ir jausti nusivylimą, galvodamas, jog juo kiti naudojasi. Jis gali bijoti ir prarasti savo pinigus. Tiksosios laisvės neįmanoma pasiekti, patenkinus tik materialiuosius poreikius.
Kažkada ir aš galvojau, kad pagaliau esu laisva – mano vaikai išsikraustė, pradėjo gyventi savarankiškai ir aš galėjau gyventi nevaržomai. Tačiau tai nebuvo tikroji laisvė. Daugumai tėvų sunku suteikti laisvę savo vaikams ir nebesijaudinti dėl jų po to, kai jie palieka namus. Kodėl? Todėl, kad patys tėvai nėra iš tikrųjų laisvi. Ir jie negali duoti vaikams laisvės, neišgyvendami nusivylimo, pykčio ir nerimo.
Prisimenu savo emocijas, kai mano sūnus neskambino man daugiau nei mėnesį. Aš piešiau savo galvoje siaubingus paveikslus, maitindama jais savo baimes. Aš galvojau, kad jeigu jis taip elgiasi, vadinasi, manęs nemyli. Kol pagaliau supratau, kad jis man skambindavo ir lankydavo mane tuomet, kai turėdavo malonių naujienų. Jie tenorėjo mane džiuginti.
Vieni piktinasi vaikų elgesiu su tėvais, kiti – atvirkščiai – tėvų elgesiu su vaikais. Daugelis tėvų jaučia pareigą rūpintis vaikais, o vaikams dažnai tai nepatinka. Nesvarbu, kad galėtų džiaugtis ir mėgautis, jiems sudėtinga gyventi dėl savęs, klausyti savo širdies poreikių, pasiekti harmonijos ir nesijaudinti dėl aplinkinių. Nepriklausomai nuo mūsų amžiaus ar išgyvenamų situacijų, mes prisikuriame begales apribojimų, atimančių iš mūsų laisvę.
Prisiminkite, kad būti laisvu reiškia suteikti sau teisę būti savimi. Tai reiškia išdrįsti įsiklausyti į savo poreikius, net jeigu jie neatitinka kitų žmonių lūkesčiams. Tai reiškia jausti, kad tik tu esi savo gyvenimo šeimininkas.
Pirmoje santuokoje aš galvojau, kad esu laisvas žmogus. Karjera – puiki, geras atlyginimas. Aš vadovavau viskam, kas vyko mano darbe ir šeimoje. Tačiau aš visuomet teisindavausi dėl savo sprendimų ir kai mano vyras su manim nesutikdavo, aš pykau ir padarydavau viską, kad teisi būčiau aš. Kai mums reikalingas kitų žmonių pritarimas tam, kad galėtumėm eiti savo keliu ir gyventi pagal savo širdies poreikius, mes esam priklausomi. Ir kalbos apie jokią laisvę būti negali.
Santykiai su antru vyru buvo visiškai kitokie. Kai aš norėdavau išvykti keletui dienų pailsėti ir atgauti jėgas, pasidalindavau šiuo noru su vyru. Aš neprašiau jo pritarimo ar leidimo, aš tik norėjau žinoti, kaip ji dėl to jaučiasi ir ką aš galėčiau prieš kelionę dėl jo padaryti. Jis sakydavo, kad labai norėtų vykti drauge, bet suprasdavo ir mano poreikius. Mums patikdavo keliauti kartu, bet kartais norėdavau pabūti visiškai viena. Jis niekada į mano sprendimus nereaguodavo emicionaliai ir man tai reiškė, kad mes abu esame laisvi.
Tie, kurie gyvena dėl kitų, neįsiklausydami į savo poreikius, gali pagalvoti, kad savo poreikių tenkinimas yra egoizmo požymis. Bet aš noriu jums priminti, kad būti egoistu reiškia norėti, kad kitas žmogus patenkintų mūsų poreikius, atsisakydamas savo poreikių. Jeigu jūs – vienas iš tų, kurie gyvena dėl kitų, perskaitykite šią pastraipą mažiausiai tris kartus.
Neleisdami sau būti laisvu, jūs, greičiausiai, esate egoistas. Kodėl? Todėl, kad labai daug laukiate iš kitų. Jūs galvojate, kad jeigu jie gyventų pagal jūsų lūkesčius, jūsų gyvenime nebūtų problemų, skausmo ir baimų. Ir jūs norite, kad kiti atsižvelgtų pirmiausiai į jūsų norus, o tik tada galvotų apie save.
Jeigu jūs norite gyventi taikoje, būti laisvu ir turėti kuo mažiau apribojimų, prisiminkite, kad tik jūs galite taip padaryti. Iš pradžių suvokite savo norus ir įgyvendinkite juos. Jūs būsite laisvi, kai išmoksite gerbti savo ir kitų žmonių norus, ir juos priimsite.
Lise Bourbeau. 15 knygų, jų tarpe bestselerio „Klausykis savo kūno, geriausio savo draugo Žemėje“ autorė. Jos skleidžiamas praktinis mokymas ir paprasta filosofija padėjo daugiau kaip milijonui žmonių visiškai pakeisti savo kasdieninį gyvenimą.
Kviečiu Jus į praktinį seminarą “SAVĘS PAŽINIMAS: AŠ IR NE AŠ”, kuriame atrasite tai, ko nenorite matyti, ir kas atima iš Jūsų energiją bei gyvenimo džiaugsmą. Daugiau informacijos ir registracija ČIA >>>
O ką galvojate Jūs? :)