pakilti

Jeigu aš pykstu…

Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad aš tavęs nemyliu. Priešingai - tai reiškia, kad tu priartėjai prie manęs ir esi man svarbus.   Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad noriu su tavimi išsiskirti. Tai reiškia, kad noriu atrasti ryšį su tavimi ir viską išsiaiškinti. Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad su manimi neįmanoma susikalbėti.   Jeigu aš pykstu, tai nereiškia, kad noriu tau pakenkti. Tai reiškia, kad aš noriu susitarti prieš tai, kai mes pradėsime vienas kitą skaudinti.   Jeigu aš pykstu ant tavęs, tai nereiškia, kad tu esi blogas. Tai reiškia, kad tu padarei tai, kas man nepatinka.   Jeigu aš pykstu,...

Skaityti daugiau

Tavęs nėra per daug…

Paklausyk. Dabar. Tavęs nėra per daug. Tavęs niekada nebuvo per daug. Ir niekada nebus. Tokia mintis pati savaime yra absurdiška. Nes tu gimei, kad būtum ta, kas esi. Visa. Be jokių išimčių. Ne smulki prisitaikanti dalelė. Ne sumažinta versija išblukusiomis spalvomis ir nugludintais kampais. Ne. Tu atėjai į šį pasaulį tam, kad pulsuotum-mylėtum-verktum-jaustum. Ir jeigu kažkas sako, kad tavęs yra per daug, vienintelė tiesa, kurią tau reikia prisiminti:   tikėtina, kad jie niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus pakankamai arti tavęs…   Todėl, kad tu, mergyt, esi saulė ir mėnulis, ir žvaigždės. Tu – galia, valdanti potvynius ir atoslūgius. Tu – nekontroliuojamas klyksmas pilnatyje....

Skaityti daugiau

Nežinomybės baimė. Ko tu bijai iš tikrųjų?

Gyvenime kartais nutinka taip, kad stovi, žmogau, kryžkelėje, ir nežinai, kuriuo keliu eiti. Pasuksi į dešinę – žirgą prarasi. O jei žirgo neturi, prarasi batus. Pasuksi į kairę – išmes iš smėlio dėžės su visais žaislais. Nueisi tiesiai – prieisi vandenyno kraštą, o plaukti dar nemoki. Bet gali išmokti. Ir kai tai žinai, pasirinkti daug lengviau. Tačiau dažnai trypčioji vietoje ir negali apsispręsti, į kurią pusę sukti, kurį kelią pasirinkti, nes kelias su aiškia pabaiga būna tik pasakose, o realybėje – kurį kelią bepasirinktum, nežinai, kas tavęs jame laukia.   Tiesa, dar yra galimybė grįžti atgal....

Skaityti daugiau

Mano dryžuotas gyvenimas

Jis atėjo pas mane pačiu sunkiausiu momentu. Tada, kai smulkios nesėkmės, nemalonumai ir kiti nesmagumai pasiekė tokį kiekį, jog susiliejo į vientisą, tamsią ir pabaigos neturinčią juodą juostą.   Teisybę sako “Bėda viena nevaikšto”. Tikrai nevaikšto. Atrodo, kad viena smulki bėda užsuka į mano erdvę, apsidairo, pamato, kad čia yra vietos pasilinksminti ir ima šaukti iš pasitenkinimo: “Ei, chebryte, lėkit čia, bus smagu!” O po tokio kvietimo visa gauja pačių įvairiausių bėdų sugarma ir pradeda trypti švelnią mano sielos pievelę. Viską suėdusios ir sunaikinusios, leidžiasi ieškoti kitos aukos, vietoje žaliuojančios vejos palikdamos sutryptą lauką ir šviežiai garuojančias...

Skaityti daugiau

Būti karaliene ar tiesiog laiminga moterim?

Noras greičiau nusimesti "vargšelės" rūbą supažindino ją su savęs pažinimo ir priėmimo tema, su būtinybe atrasti savo kelią, atsisakyti primestų stereotipų ir išlaisvinti savo individualumą. Visos šios idėjos ją viliojo ir atrodė artimos. Ji prisiminė, kaip vaikystėje skaitydavo pasaką apie Princese virtusią Pelenę ir tikėjo, kad vieną dieną tokia pasaka įvyks ir jos gyvenime. Ji būtinai taps Princese, o gal net ir Karaliene. Visai netikėtai tą tikėjimą pažadino skambūs pasiūlymai “kaip tapti karaliene…moteris, verta milijono…kiekviena moteris – karalienė…pažadink deivę savyje…tapk moterim, kuriai neįmanoma atsispirti”, žadantys viltį, kad pasaka būtinai bus su laiminga pabaiga. O “vargšė...

Skaityti daugiau

Niekas nieko neprivalo arba paprastas būdas pasilengvinti gyvenimą

Pasaulis ne visada pasiruošęs mums duoti tai, ko mes iš jo laukiame. Kaip ir žmonės. Mes galime tikėtis, kad mūsų gyvenimas bus paprastas ir lengvas, o jis ima ir aptalžo šonus, ir dar prikuria painių labirintų. Mes galime tikėtis, kad kiti žmonės mus palaikys, mumis pasirūpins ir mus įvertins, o jie ima ir pasielgia priešingai – nusisuka, išeina, pasišaipo. Mes galime tikėtis, kad mums neteks susidurti su problemomis, tačiau nutinka taip, kad jos užgriūna lyg perkūnas iš giedro dangaus ir už durų išsirikiuoja į eilę visai kaip tame posakyje “bėda viena nevaikšto”. Ir tada...

Skaityti daugiau

Dramos trikampis arba trys aukos veidai / 2 dalis

Visuose pradiniuose taškuose (agresorius, gelbėtojas, auka)  yra užfiksuotas tam tikras scenarijus, pagal kurį keliaujame aukos trikampio kraštinėmis. Šiems „scenarijams“ yra būtingi tam tikri įsitikinimai ir tai, kaip mes matome save bei pasaulį. Todėl plačiau panagrinėkime, kas gi būdinga kiekvienam scenarijui. Pirmoji straipsnio dalis čia >>>   Gelbėtojo istorija Gelbėtojai įsitikinę, kad jų asmeniniai poreikiai yra nesvarbūs ir nereikšmingi. Tai reiškia, kad vienintelis būdas sukurti ryšį su kitais žmonėmis, būti pripažintais ir reikalingais yra rūpestis jais. Gelbėtojai save pradeda bausti, jeigu to nedaro. Jų pradinio taško istorija skamba maždaug taip: „Jeigu pakankamai gerai ir ilgai rūpinsiuosi kitais, pradėsiu jausti...

Skaityti daugiau

Išeikite laiku…

Išeikite laiku. Namo, net jeigu jūsų niekas ten nelaukia. Išeikite iš žėrinčio vakarėlio, iš svečių be “skonio”, iš netinkamų santykių ir blogų įpročių, iš depresijos ir tamsių minčių, iš skausmingų prisiminimų, išblukusių santykių, jus griaunančių žmonių. Duokite jiems ir sau šansą atrasti tą (o gal ir save), su kuriuo jiems bus geriau, maloniau, ramiau. Ir tokia forma, kurios reikia kiekvienam iš jūsų. Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių jūs nebegalite vienas kitam to duoti, neatimkite vienas iš kito dar vieno bandymo ir vilties atrasti tai kituose santykiuose...

Skaityti daugiau

5 ŽMOGAUS MOTYVACIJOS KIBIRKŠTYS. Kaip uždegti vidinę ugnį?

Jūs norėtumėte palikti tą vietą, kurioje jaučiatės blogai, kurioje įstrigote. Jūs norėtumėte įgyvendinti savo svajones, pasiekti tikslus ir gyventi taip, kad pabaigoje nebūtų dėl ko apgailestauti. Ir kažkur širdies gelmėse jūs žinote, kad galite daug daugiau. Jūs žinote, kad viduje yra ugnis ir kartais ją jaučiate. Ji pradeda deginti ir nori išsiveržti į išorę, tik jūs nežinote, kaip su ja susijungti ir kaip ją panaudoti.   Jūs norėtumėte eiti dienomis ir visiškai atsiduoti kiekvienai akimirkai, jausti kiekvienos galimybės alsavimą ir augti drauge su gyvenimu. Knygos “Kaip gyventi gerą gyvenimą” (“How to live a good live”) autorius Jonathan...

Skaityti daugiau

Dramos trikampis arba trys aukos veidai / 1 dalis

Apie aukos poziciją rašoma labai daug, tačiau dažniausiai yra nagrinėjamas tik vienas aukos aspektas. Ir, gali būti, kad dėl tos priežasties ne taip lengvai pavyksta išeiti iš aukos pozicijos, nes auka turi ne vieną "veidą". Tai puikiai iliustruoja psichoterapeuto Stiveno Karpmano "Dramos trikampis", kurį fantastiškai artimai mano pačios suvokimui išnagrinėjo Lynne Forest savo tekste, kuriuo tiesiog negaliu nepasidalinti su jumis. Tekstas gan ilgas, todėl padalinau jį į dvi dalis ir dabar - pirmoji.   Norime to ar ne, bet labai dažnai į gyvenimą reaguojame taip, tarsi būtume jo ir aplinkinių aukos. Kiekvieną kartą, kai atsisakome prisiimti atsakomybę...

Skaityti daugiau